Usu dî participi passati nun cuntratti

Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.

Ntâ lingua siciliana, s'ùsanu assai furmi passati "longhi" mentri nta l'àutri lingui neolatini s'ùsanu picca (sparti ntô spagnolu e ntô purtughisi).

Asempi[cancia | cancia la surgenti]

havi afflittu -> havi affliggiutu

havi agghiuntu -> havi agghiunciutu

havi ammisu/ammissu -> havi ammittutu

havi annessu -> havi annittutu

havi apertu -> havi aprutu, havi graputu

havi chiantu -> havi chianciutu

haiu chiusu -> haiu chiudutu

havi cummisu/cummissu -> havi cummittutu

havi cunnessu -> havi cunnittutu

hannu cunvintu, hannu cummintu -> hannu cunvinciutu, hannu cumminciutu

haiu cotu/cortu -> haiu cugghiutu

havi cumpressu -> havi cumprimutu

havi cumprisu -> havi cumprinnutu

havi cumprumisu/cumprumissu -> havi cumprumittutu

haiu cunchiusu -> haiu cunchiudutu

haiu cunfusu -> haiu cunfunnutu

havi cunnuttu -> havi cunnuciutu

havi currettu -> havi curriggiutu

havi cursu -> havi currutu

havi custruitu -> havi custruutu

havi dicisu –> havi dicidutu

havi diduttu -> havi diduciutu

haiu diffusu -> haiu diffunnutu

havi dimisu/dimissu -> havi dimittutu

havi dipressu -> havi diprimutu

haiu direttu -> haiu diriggiutu

havi discunnessu -> havi discunnittutu

avemu discursu -> avemu discurrutu

havi dissotu/dissortu -> havi dissurvutu

havi distruttu -> havi distruutu, havi distrudutu, havi distruggiutu

havi divisu –> havi dividutu

haiu elettu -> haiu eliggiutu

s'havi elisu -> s'havi elidutu

havi emisu/emissu -> havi emittutu

havi erettu -> havi eriggiutu

havi espressu -> havi esprimutu

havi frittu -> havi frijutu

havi fusu -> havi funnutu

havi lettu -> havi liggiutu

havi misu/missu -> havi mittutu

havi mortu -> havi murutu

havi mpisu -> havi mpinnutu

havi mpressu -> havi mprimutu

havi natu -> havi nasciutu

havi ntisu -> havi ntinnutu

havi ntroduttu -> havi ntroduciutu

havi nzertu -> havi nzirutu

havi persu -> havi pirdutu

havi pirmisu/pirmissu -> havi pirmittutu

havi postu -> havi punutu

haiu privistu -> haiu prividutu

havi prucessu -> havi prucidutu

havi pruduttu -> havi pruduciutu

havi prumisu/prumissu -> havi prumittutu

havi prutettu -> havi prutiggiutu

haiu pruvvistu -> haiu pruvvidutu

havi rettu -> havi riggiutu

havi risu -> havi ridutu

havi riduttu -> havi riduciutu

haiu riflessu -> haiu riflittutu

havi rispostu -> havi rispunnutu / havi arrispunnutu

haiu ruttu -> haiu rumputu

havi sceltu/scertu –> havi scigghiutu

havi scioltu/sciotu –> havi sciugghiutu

havi scrittu -> havi scrivutu

havi scumparsu -> havi scumparutu

havi scunnessu -> havi scunnittutu

havi scurrettu -> havi scurriggiutu

havi siduttu -> havi siduciutu

havi smisu/smissu -> havi smittutu

havi spartu -> havi spargiutu

havi spintu -> havi spinciutu

havi spisu -> havi spinnutu

havi sprutettu -> havi sprutiggiutu

haiu stortu -> haiu sturciutu

havi stravintu -> havi stravinciutu

havi successu -> havi succidutu

havi suffertu -> havi suffrutu (havi patutu)

tàcitum (latinu) -> taciùtu

haiu tortu -> haiu turciutu

havi traduttu -> havi traduciutu

havi trasmisu/trasmissu -> havi trasmittutu

havi uffertu -> havi uffrutu

havi uppressu -> havi upprimutu

havi vintu -> havi vinciutu

haiu vistu -> haiu vidutu

ecc.

Ntô latinu[cancia | cancia la surgenti]

Sti furmi longhi siciliani currispùnninu a furmi latini curti:

  • -ànctus (li verbi latini n: -àngere) -> -anciùtu
  • -àrtum (li verbi latini n: -àrgere) -> -argiùtu
  • -èssus (li verbi latini n: -èdere) -> -idùtu
  • -èssus (li verbi latini n: -ìmere) -> -imùtu
  • -èxus (li verbi latini n: -èctere) -> -ittùtu
  • -ìssus (li verbi latini n: -ìttere) -> -ittùtu
  • -ùsus (li verbi latini n: -ùndere) -> -unnùtu
  • -ùsus (li verbi latini n: -ùdere) -> -udùtu
  • -èctus (li verbi latini n: -ìgere, -ègere) -> -iggiùtu
  • -èctus (li verbi latini n: -lìgere) -> -igghiùtu
  • -èctus (li verbi latini n: -lìgere) -> -ugghiùtu
  • -èrtus (li verbi latini n: -erìre) -> -rùtu
  • -ìnctus (li verbi latini n: -ìngere) -> -inciùtu
  • -ìnctus (li verbi latini n: -ìncere) -> -inciùtu
  • -ùnctus (li verbi latini n: -ùngere) -> -unciùtu
  • -ìptus (li verbi latini n: -ìbere) -> -ivùtu
  • -ùptus (li verbi latini n: -ùmpere) -> -umpùtu
  • -ensus (li verbi latini n: -èndere) -> -innùtu
  • -ùctus (li verbi latini n: -ùcere) -> -uciùtu
  • -ùrsus (li verbi latini n: -ùrrere) -> -urrùtu
  • -olùtus (li verbi latini n: -òlvere) -> -urvùtu
  • -àtus (li verbi latini n: -àscere) -> -asciùtu
  • -ìctus (li verbi latini n: -ìcere) -> -iciùtu
  • -ìctus (li verbi latini n: -ìgere) -> -ijùtu
  • -actus (li verbi latini n: -àcere) -> -aciùtu
  • -òsitus (li verbi latini n: -ònere) -> -unùtu
  • -ìditus (li verbi latini n: -ìdere) -> -idùtu
  • -àcitus (li verbi latini n: -àcere) -> -aciùtu
  • -strùctus (li verbi latini n: -strùere) -> -struùtu
  • -òrtus, -òrsus (li verbi latini n: -òrquere) -> -urciùtu

Sicilianu standard usatu ntâ wikipedia siciliana[cancia | cancia la surgenti]

Raccumannamu d'usari sti furmi longhi quannu sunnu mpiegati cu l'ausiliari "aviri":

Ortografìa siciliana
Usu di l'assimilazzioni cunzunantali dâ «R» | Usu di l'assimilazzioni cunzunantali dâ «R» cu l'apparizzioni di na «I» | Usu di l'addibbuluta dâ «T» | Usu di «BB» mmeci di «B» doppu na vucali | Usu di «GGHI» mmeci di «GLI» | Usu di «GGI» mmeci di «GI» doppu na vucali | Usu di «NZ» mmeci di «NS» | Usu di «ZZ» mmeci di «Z» doppu na vucali | Usu dâ dittungazzioni dâ «A» accintata Usu dâ dittungazzioni dâ «E» accintata | Usu dâ dittungazzioni dâ «O» accintata | Usu dâ «A» davanti a li nessi «SB» e «SC» | Usu dâ «A» davanti a li verbi siciliani | Usu dâ «BB» mmeci dâ «VV» | Usu dâ «CA» mmeci dâ «QUA» | Usu dâ «CHE» mmeci dâ «QUE» | Usu dâ «CHI» mmeci dâ «QUI» | Usu dâ «CH» davanti â «A» «O» «U» | Usu dâ «CH» mmeci dâ «CL» o dâ «CR» | Usu dâ «CH» spagnola pâ «CI» o pâ «CCI» | Usu dâ «CK» mmeci dâ «CCH» | Usu dâ «CK» mmeci dâ «CH» | Usu dâ «C» gutturali mmeci dâ «G» gutturali | Usu dâ «C» duci mmeci dâ «G» duci | Usu dâ «DD» mmeci dâ «LL» | Usu dâ «D» davanti â «R» | Usu dâ «E» sulu quannu è accintata | Usu dâ «GU» | Usu dâ «G» aspra a lu nizziu di li palori | Usu dâ «G» aspra ammenzu di li palori | Usu dâ «G» davanti â «R» | Usu dâ «G» gutturali mmeci dâ «C» gutturali | Usu dâ «G» duci mmeci dâ «C» duci | Usu dâ «H» muta | Usu dâ «H» raffurzativa | Usu dâ «J» nizziali mmeci dâ «BI» nizziali | Usu dâ «J» nizziali mmeci dâ «CHI» nizziali | Usu dâ «J» nizziali mmeci dâ «DI» nizziali | Usu dâ «J» nizziali mmeci dâ «VI» nizziali | Usu dâ «MB» ô nternu dî palori | Usu dâ «ND» ô nternu dî palori | Usu dâ «NV» ô nternu dî palori | Usu dâ «O» sulu quannu è accintata | Usu dâ «RB» pi la «RV» | Usu dâ «R» mmeci dâ «D» | Usu dâ «SB» pi la «SV» | Usu dâ «Ç» pû sonu sicilianu ca veni dû sonu latinu «FL» | Usu dâ «Č» pâ «C» duci | Usu dî custruzzioni virbali cu «aviri» | Usu dî littri duppricati ô principiu dî palori | Usu dî vucali ncerti nta na sìllabba diversa di chidda penùrtima | Usu dî vucali ncerti ntâ penùrtima sìllabba | Usu dû rutacismu dâ «L» doppu la «R» | Usu dû rutacismu dâ «L» ntervucàlica | Usu dâ «J» doppu na vucali | Usu dâ «J» 'n pusizzioni finali | Usu dâ «J» 'n pusizzioni nizziali | Usu dâ «J» doppu na cunzunanti | Usu dâ «J» nta nu dittongu fàusu‎ | Usu dâ «Ï» nta nu dittongu fàusu‎ | Usu dâ «Ü» nta nu dittongu fàusu‎ | Usu dâ «CU» mmeci dâ «QU» | Usu dâ «CU» mmeci dâ «QUI» | Usu dâ «CZ» mmeci dâ «ZZ» | Usu dâ «CZ» mmeci dâ «Z» | Usu di «-ISA» mmeci di «-ISI» | Usu dâ «Ñ» mmeci dâ «GN» | Usu dâ «NY» mmeci dâ «GN» | Usu dâ «NY» mmeci dâ «NGI» | Usu dâ «NJ» mmeci dâ «NGI» | Usu dâ pròtisi nizziali «N» | Usu dâ «CU» mmeci dâ «QUO» | Usu dâ «O» mmeci di «AU» ô nternu di na palora | Usu dâ «RH» pû radduppiamentu dâ «R» nizziali | Usu dâ «RR» pû radduppiamentu dâ «R» nizziali | Nzirzioni di na vucali tra dui cunzunanti | Usu dâ «O» mmeci dâ «UA» ô nternu di na palora | Usu dâ «SR» pâ «STR» | Usu dâ «STCR» pâ «STR» | Usu dâ «THR» mmeci dâ «TR» | Usu dâ «TRH» mmeci dâ «TR» | Usu dâ «STRH» pâ «STR» | Usu dâ «DRH» mmeci dâ «DR» | Usu dâ «DHR» mmeci dâ «DR» | Usu dâ «TŘ» mmeci dâ «TR» | Usu dâ «TTR» mmeci dâ «TR» | Usu dâ «V» a lu nizziu di li palori | Usu dâ «V» nizziali mmeci dâ «B» nizziali | Usu dâ «Y» mmeci dâ «I» 'n pusizzioni finali | Usu dâ «Y» mmeci dâ «J» ntervucàlica | Usu dâ «Y» mmeci dâ «I» ntervucàlica | Usu dâ «CU» mmeci dâ «CHI» | Usu dâ «GH» davanti â «A» «O» «U» | Usu dâ «GG» pû radduppiamentu dâ «G» nizziali | Usu di «GL» mmeci di «GLI» | Usu dâ «NGN» mmeci dâ «GN» | Usu dâ «NH» mmeci dâ «GN» | Usu dâ «NJ» mmeci dâ «GN» | Pirduta dâ «D» ntervucàlica | Raffurzamentu dâ «D» ntervucàlica | Usu dâ «GH» mmeci dâ «GL» o dâ «GR» | Usu di «GLI» mmeci di «GGHI» | Usu dâ «KH» mmeci dâ «C» dura | Usu dâ «KJ» mmeci dâ «CHI» | Usu dâ «KK» mmeci dâ «CCH» | Usu dâ «KK» mmeci dâ «CC» | Usu dâ «RZ» mmeci dâ «RS» | Usu dâ pròtisi nizziali «G» | Usu dâ «BB» mmeci dâ «P» doppu na vucali | Usu dâ «SCI» pâ «STR» | Usu dâ «I» tra dui vucali | Usu dâ «SC» pâ «C» duci | Usu dâ «X» pâ «C» duci | Usu dâ «RR» pâ «RN» | Usu dâ sunurizzazzioni dâ «S» | Usu dî furmi 'n «-ZIA» mmeci dî furmi 'n «-ZA» | Usu dû spustamentu di cunzunanti | Usu dâ «DD» o dâ «GGH» | Usu dâ «ZZ» ô principiu di na palora | Usu dâ «DD» ô principiu di na palora | Usu dâ «BB» ô principiu di na palora | Usu dî participi passati nun cuntratti | Usu dû rutacismu dâ «L» tra cunzunanti e vucali | Usu dû radduppiamentu cunzunànticu doppu lu prifissu «suvra» o «supra» | Usu dû radduppiamentu cunzunànticu doppu na vucali «accintata» ntô nternu di na palora | Usu dû radduppiamentu cunzunànticu doppu na vucali nun «accintata» ntô nternu di na palora | Usu dû radduppiamentu cunzunànticu doppu lu prifissu «da» | Usu dû suffissu sicilianu «-iscu» ca veni dû latinu «-iscus» | Usu dî vucali finali accintati | Usu dâ «ZH» mmeci dâ «Z» | Usu dâ «-ZI-» ca veni dû latinu «-GI-» | Usu dâ «-CE-» ca veni dû latinu «-CE-» | Usu dâ «-ZI-» ca veni dû latinu «-TI-» | Usu dâ «-CI-» ca veni dû latinu «-CE-» | Usu dâ «-ZI-» ca veni dû latinu «-CI-» | Usu dâ «-CI-» ca veni dû latinu «-TI-» | Usu dâ «-ZI-» ca veni dû latinu «-CE-» | Usu dâ «-CI-» ca veni dû latinu «-CI-» | Usu dâ «V» mmeci dâ «B» ô nternu di na palora | Usu dâ «ZZ» mmeci dâ «CCI» | Usu dâ «SCI» mmeci dâ «SS»‎ | Usu di l'ènclisi nizziali | Usu di l'assimilazzioni dâ «DR» n «RR» | Usu di «-MMIR-» ca veni dû latinu «-MBR-» | Usu di «-NNIR-» ca veni dû latinu «-NDR-» | Usu dâ «MP» mmeci dâ «NF» | Usu dâ «L» mmeci dâ «R» | Usu di l'assimilazzioni dâ «RD» n «RR» | Usu dâ «RR» pâ «NR» | Usu dâ «CO» mmeci dâ «QUO» | Usu dû prifissu custanti «CUN» davanti â «J» o davanti â «I» | Usu di «-NG-» o «-NC-» pû nessu latinu «-NG-» | Usu dû dinamismu funèticu | Usu di «HI» mmeci dâ «J» doppu la vucali «I» | Pirduta dâ «U» ô principiu dî palori