Discussioni utenti:Sarvaturi~scnwiki/Archiviu 4

Contenuti della pagina non supportati in altre lingue.
Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.

.

Ciau Sarvaturi, vitti ca aggiustasti la voci "Dapallira" cu "Da Pallira", ca putissi simbrari giustu accussì comu a sistimasti tu. Ma, a Catania, addivintau nomu sanu e cumposto: zoè, macari ca ni deriva da dia Pallade, addivintau nomu unicu Dapallira.

Provvidii già a sistimare na para di vuci, ma, u titulu non ci rinesciu (non succhiu tantu praticu).

Poi stistimallu tu ?

Ciau e razzi.

Santu

17-03-2007


Missaggiu di Fabrizia[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, grazi pu u bonvinutu chi mi rasti! Sulu assira sappi chi isisti wikipedia in sicilianu e mi iscrissi subitu subitu! aio bisognu di annicchia di tempu pi capiri bonu comu funziona e scusatimi si un m'afiru a scriviri bonu in sicilianu, ceccu ri migghiurari! salutamu Fabrizia

accuminciamu a sbagghiari[cancia la surgenti]

...ecco u viristi? mi scurdai a mittiri u me nomi (sugnu Fabrizia)e u titolo du messaggiu chi scrissi prima! Fabrizia

Cumprimenti. Ora si burocrati! Nun cancia quasi nenti. Ora puoi `hai lu putiri di prumòviri l'utenti a amministratura. Siddu vai a Paggini spiciali ora ti cumpari na lista di funzioni spiciali supèrchiu, tra cui appuntu Pi prumòviri n'untenti a amministraturi. Puoi cuntrullari siddu tu hai l'accessu a sta pàggina ? Eventuarmenti ti pozzu dimannari di tradurri comu s'apprisenta dû ngrisi ô sicilianu ? Salutamu. Peppi.

Lu mò rumanzu[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, stasira stissu àppi lu tempu di lèggiri li tò cummenti ca mannasti supra lu primu capìtulu dû mò rumanzu. T'hai arringrazziari veramenti assai pi chiddu ca mi lassassi scrivutu, ora haju cchiù chiarizza 'n capu a certiduni cosi unni prima m'arrisicava a nzittari li formi. Ti vogghiu dari 'n pocu di luci supra àrcuni termini unnèca fussi dubbiusu:

  • primùra: senza àrcunu dubbiu ti dicu ca macari secunnu mia è megghiu diri prèscia e ca mi mettu a usari d'accussì picchì megghiu arrichiama la sicilianitati, pirò ti dicu puru ca stu termini (primùra), ca veni dû prucessu di talianizzazzioni, hà trasutu urmai 'n manèra funnuta ntô parratu cumuni ccà ntâ mò zona. Già primùra mi cumpari macari ntô dizziunariu di Vicenzu Murtillaru dû 1876, tantu pi fariti accapiri comu già a l'èbbica c'era 'n cursu na putenti talianizzazziuni, spiciarmenti ntra li cchiù àuti liveddi culturali. Lu stissu criju macari ca hà succiurutu pô nomu verra, dê ntillittuali canusciutu ntâ forma guerra mentri dû pòpulu comu supra scrissi iu, tantu ca veni diciutu accussì ntâ quasi tutta la mò zona (Sarausa, Rausa, Catania) ma nun arrinèsciu a truvallu nti nisciunu dizziunariu.
  • ngubbacciatu o ngubbacchiatu: è nu termini ca spissu mi sentu diri di mò patri quannu mi vidi ca m'ammovu assai tempu assittatu ccâ carìna sturciuta, veni a significari stari ccâ carìna sturciuta, stari immirutu.
  • pianu pianu: diri chianu chianu nun mi para tantu pricisu, picchì lu nomu chianu ìnnica macari nu granni spazziu apertu chiattu chiattu, e diri chianu chianu putissi macari èssiri caputu comu muvirisi ammenzu ô 'n chianu. Pirò t'hai a diri ca li formi ca mi dassi (passu passu, passu passiddu, alleggiu alleggiu) mi piaciunu troppu assai e li vaju usannu d'ura 'n poi.
  • puttròna: hai ragghiuni tu, è megghiu puttrùna.

M'hà scusari sî lu testu era chinu chinu di arròri, accenti strammi, grammatica rispittata â com'è darè, ecetra... La sò cumpusizzioni risali a quannu ancora nun avìa trasutu a cuntattu cu l'ambienti dâ Wikipedia Siciliana. Comu forsi nun ti dissi, prima ju l'avìa scrivutu tuttu nti nu talianu di àuti liveddi, pinsannu 'n talianu, appoi quannu mi vinni ntâ testa di scrivillu 'n sicilianu visti peni ccâ pala a traducillu. Ora ca tràmiti la Wikipedia Siciliana haju vinutu a na bona canuscenza dû Sicilianu scrivutu, penzu ca pozzu arrinesciri a fari nu megghiu e spiciali travagghiu. Nun ti pozzu mai arringrazziari sufficienti pi chiddu ca facisti, ti salutu cu rispettu e amicizzia. --Anakletos 01:54, 20 Marzu 2007 (UTC)

Filastrocca - Tiritera[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi,

ti vulia diciri a propositu da palora "filastrocca" ca, riflittennu, fossi ca la traduzioni 'n sicilianu è "TIRITERA", picchì effetivamenti filastrocca è palora taliana (Ah, stu talianu ca nni fici scurdari la nostra lingua!).

Però, prima di canciari lu vucabulu 'nte paggini c'aju fattu, vulissi lu tò cunsigghiu. NON vulissi ca la palora "tiritera", ca havi a Catania lu stissu significatu di filastrocca, fussi na palora sulu catanisa e non do restu da Sicilia.

Aspettu la tò risposta.

Salutamu - Santu

20.03.2007


Grazzi - Aspittamu - Santu

Ju nun haiu pututu a'ttruvari sta palora a nudda banna (Piccittu, Camilleri, Giarrizzo, La Rocca). Piccittu e Camilleri pòrtanu «filastròccula» e «filatoria». Ma forsi putemu criari na pàggina chiamata Tiriteri catanisi (p'indicari ca stamu parrannu di cunti catanisi?) chi cunteni na lista dî tìtuli di sti cunti, e poi putemu aviri «filastròccula» e «filatoria» pâ vuci cchiù ginèrica (pi discrìviri zoccu sunnu). Salutamu! p?pp? d'O? - (waarom? jus'b'coz!) 00:47, 21 Marzu 2007 (UTC)

Grazzi di l'invitu[cancia la surgenti]

A Wikipedia in sicilianu a canuscìa bonu di prima e ti pozzu diri ca mi piaci stu progettu, e mi piacissi dari un contributu. Scrivu paggini ca parrano di l'Islam e di l'arabi, picchì sugnu un specialista di sti cosi. Putissi fari paggini chi parranu di l'arabi in Sicilia e di chiddu chi du periodo ni lassò, nta nostra cultura, nta nostra lingua e nta nostra bedda terra! Ma ora comu ora haiu assai cosi di fare e 'un pozzu cummattiri assai cu Wikipedia. Però sai chi putemu fari? Mi riggìstru e quannu haiu tempu scrivu na paggina supra l'èbbica araba. S'iddu c'è quarchi paggina chi manca scrivimi nta Wiki italiana ca viju sa pozzu fari iu. T'aspettu. Salutamu! | Alberto Provenzano 21 Marzu 2007


Filastrocca-Filastroccula-Tiritera[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, t’arringraziu du tò ‘ntirissamentu e di Peppi pi la palora “filastrocca-filastoccula-tiritera”. U tò ragiunamentu mi pari macari a mia, ca comunqui non sugnu ‘n “sturiusu dè palori”, giustu. T’arringraziu macari pi li currizioni ca hai fattu nta li me contributi e pi la sistimazioni dè mei pastizzi. Jù continuo a contribuiri, macari pastizzannu ‘n pocu, ca, tantu, sacciu chi ci si tu a cuntrullarli e aggiustarli. Grazzi - Ciau --Santu 22.03.2007

Ciau Sarbatù, vitti u tò messaggio pi l'elezzioni e ti vulia addumannari, siddru un finieru, cuomu si fa a vutari e pi vidiri i candidati. Grazi ciau Daniele


Grazie - Missaggiu[cancia la surgenti]

Grazie a tia pi lu missaggiu! Assai mi piacissi di fari cchiù cuntribbuti, ma u tiempu è picca! A Wikipedia Siciliana è na bedda idea pi cui, comu a mia e a tia, vivi luntanu dalla Sicilia, purtroppu u me Sicilianu non è cchiù bonu comu na vota, ma piccamora v'ata accuntentari :)

Salutamu! Smg

Purtali du vinu[cancia la surgenti]

Salutamu! Volìa sapiri na cosa. Possu crìari nù purtali du Vinu o ci vole n'autorizzazziuni spiciali? Pinzu ch'haju caputu comu funziona. Ora ch'haju tempu vulìa vero fà quaccosa di bidditu pì nustri vini Siciliani e Tàliani. Salutamu, Sergix 31.03.07

Wikizionariu[cancia la surgenti]

Ciau Turiddu - mi pari ca è propiu comu dici tu. Siddu nun mi sbagghiu, Sabine usau nu bot pi mèttiri na granni quantitati di palori, e facirmenti ogni vuci purtau sta catigurìa pi suttaliniari c'ogni vuci s'havi a cuntrullari. p?pp? d'O? - (waarom? jus'b'coz!) 12:38, 3 Aprili 2007 (UTC)

Santu Vitu[cancia la surgenti]

Viti nu picca cce agghiu fattu alla voci Santu Vitu (artìculu 'n salentinu) --Zappuddu 10:41, 4 Aprili 2007 (UTC)

Catalabianu[cancia la surgenti]

Sarvaturi, ti vuliva cuminicari ca lu nomi cchìu canusciutu di lu paìsi talianu Calatabiano è localmenti Cattabbianu comu signalatu di nautru utenti anonimu. Addumannu perdonanza pì lu miu sicilianu.

Mi cunvincisti. Pruvai a nseriri l'articulu. Ci putissi dari 'na taliata, ca iu scrivu mali 'n sicilianu?--151.76.134.64 16:04, 7 Aprili 2007 (UTC)

Caru anònimu, grazzi pi li tò cuntribbuti ca facisti nta l'artìculu Cattabbianu. Lu tò sicilianu è bonu. Fussi na cosa bona ca tu cullabburassi cu nuàutri. Salutamu e a prestu! --Sarvaturi 07:21, 9 Aprili 2007 (UTC)

Ciau Turi, ovviamenti nun hàiu ducumenti scritti, ma di quannu sugnu picciriddu, ogni tantu agghiu statu a Sarausa e hàiu dittu sempri l'uricchiu di Dionisiu. Salutamu. --Gmelfi 12:33, 5 Aprili 2007 (UTC) Peppi

Grazzi! :D Ni viremu! :) --Roberto 13:40, 5 Aprili 2007 (UTC)

già vs. ja[cancia la surgenti]

Salutamu Turiddu,

Pi prima, scúsami siddu scrivu assài. Cci voli pi spiari tutti cosi e a fáciri capiri a tutti.

Ma tantu ô sprunti mi scrivisti ! ...e nni sugnu cuntenti. Tannu, lu discursu ncapu “già” o “ja”. Siddu cci pensu iustu, accuminzàu prima chî canciati ca fici ô vanniu di l’ AltraSicilia ca era ncapu la pággina principali. Tra li canciati era chidda di “già” a “ja” e poi Pippu m'arrispusi accussì:

ja - li rifirimenti boni nun pòrtanu sta forma; e poi tu accussi:
ja. La palora "già" veni dû latinu "iam", comu la palora spagnola "ya" (câ prununza "ià"), e comu la palora francisa "déjà" (câ prununza standard "degià" ma ca veni prununzata "deià" nta arcuni zoni muntagnusi dâ Francia). Sugnu d'accordiu cu Micheli ca la palora siciliana "ià/jà" asisti pirchì ju macari la vitti cchiù voti nta puisìi e testi siciliani. Sfurtunatamenti mancu li mei dizziunari la pòrtanu sta palora veru siciliana "ià/jà", e sulu prupòninu chidda talianizzata "già".

Iù mmeci mai v'arrispunnivu. Stava priparannu na bedda rispusta quannu mi scrivisti e dicisti a lassari li discurseddi troppu longhi, e accussì tanticchia scuraggiatu mai la spiddivu. Ma ora ca l'arripigghiasti tu, sugnu cuntenti a lu-discúrriri tanticchia:

Pi prima, mmiritati, la tò rispusta ê canciati pruposti bedda era. Nun mi piacíu comu scrissi Pippu, dicennu sulu ca nun ammérita la nostra cunsiddarazzioni picchì ssi “rifirimenti boni” mancu “pòrtanu sta forma”. Mi piacíu piccontra comu cci mittisti cchiossài dilicenza. Ora ti vogghiu fáciri léiri la rispusta ca iù priparava, e poi macari parrari ancora dâ tò prima rispusta ncapu “ià”. Tè la mè, propiu comu la scrissi:

”Ma tû dicu Pippu cu tuttu rispettu ca tu nun sì capaci di affirmari quali rifirimenti sù boni e quali mancu. Scusa, ma sugnu sicuru ca tu nun l’ai studiatu abbastanti pi putiri fáciri affirmazzioni accussì... e iù mancu, ma nun sugnu iù ca fazzu st’affirmazzioni. Pi chistu ti preiu di lassari stari stu discursu ncapu “rifirimenti boni”, picchì niautri sapemu sulu parrari di ddi matiriali ca tinemu mmanu, e avemu tutti a capiri ca esístinu chiossai matiriali sparsi pû munnu.
Pot’éssiri ca nnê libbra ca cc’ai ddocu, ca m’aspettu sù picca vistu tutti chiddi dû munnu, nun si ascia la palora “ja”, o capaci ai a circari piccontra “ià”. D'ogni modu, lu fattu ca nun l’asci ddocu mancu veni a díciri ca nun esisti, e mancu ca “ja” nun ammérita la nostra cunsiddarazzioni.
Ma pi quantu rivarda li rifirenzi “boni”, poi asciari “ià” a pággina 133 di “Il Vocabolario Siciliano-Latino di L.C. Scobar” a cura di Alfonso Leone. Tu la cunsiddarassi “bona” picchì vinni pubbricatu dû nostru amatu Centro di Studi Filologici e Linguistici Siciliani. Ma fatti addunu ca lu II vulumi di Piccitto, unni avissi statu “ià”, vinni pubbricatu nnô ’85, cincu anni prima dû libbru di Leone, nnô ’90. Pi chistu Piccitto nun porta stu libbru di Leone comu rifirenza, ma porta mmeci quarchi autra ópira sò, ca addimostra ca esti n’auturi canusciutu. Capaci ca siddu Leone s'avissi pubbricatu prima dû II vulumi di Piccitto, midemma lu nostru amatu Piccitto purtassi “ià”, e stu discursu mancu l’avíssimu a fáciri niautri. Esti na custioni di casu e tu la lei comu la Bibbia.
Ma sparti chistu la chiarizza linguística cc’esti, e mi parisci forti. Lu chiaru paradimma sicilianu esti Lat. “i” cunsunanti principali > Sic. “i”, ca viautri iti scrivennu “j”. E l’esempri pi l-addimustrari assài sù:
Latinu > sicilianu (talianu, pi rifirenza)
iungere > iunciri (giungere)
iusum > iusu (giuso)
iocum > iocu (gioco)
iacire > iaciri (giacere)
iovis (diem) > iovi (giove-di)
iugum > iugu (giogo)
iudicem > iudici (giudice)
iudaeum > iudeu (giudeo)
iuncum > iuncu (giunco)
iurare > iurari (giurare)
iustum > iustu (giusto)
iuvare > iuvari (giovare)
iuvenem > iuvini (giovane)
Poi “ià” ma comu finissi “già”, siddu no pû talianu? Pi mia rapprisenta un chiaru talianísimu, fora dû paradimma sicilianu e na furma di fácili scansata. “Ià” si susteni pi paradimmi e rifirenzi, e si poti ammuntuari midemma la furma spagnola “ya”, diffusu pi quattru séculi nnâ Sicilia. Chi cc’esti di discúrriri? Usámula, ca esti na palora nostra, na palora Siciliana!”

E accussì la pensu ancora. Mi parsi ca tu midemma vidisti l’assimigghianza cû spagnolu, e cci mittisti macari n’esempru franzisi ca iù nun sapía. La vidisti midemma tra li puisíi e ricanuscisti lu talianísimu ca pórtanu li toi dizziunari. E ora l’asciasti ncapu la riti, n’autra cosa bona, ca addimostra lu sò usu (dû quali mai avía dubbiu iù). Mi piacíu midemma ca la chiamasti la “furma autèntica siciliana” e prima “palora veru siciliana”. Bravu.

Ma ora cc’esti n’autra cosa ca mancu capivu, e av’assài ca cci nni vulía spiari a Pippu, e ora a tia. Chi, pricisimenti, veni a díciri “pan-sicilianu”? Lu vidía scríviri certi voti Pippu e comu lu usa parisci ca signífica lu “sicilianu cchiù mudernu” o chiddu oi cchiù cumuni. Ma nuddu mi l’avi mai spiatu lu veru significatu... ti preiu.

Dicisti nnâ rispusta chiui ricenti “...mentri la furma panziciliana attuali ‘già’ veni di lu talianu equivalenti.” Ma iù nun arrinesciu a capiri chi nni pensi di chistu, mássimu picchì nun capisciu la palora “panziciliana”. Ma dimmi chi nni pensi. Ti piaci lu talianísimu e voi lassari com’esti, oppuru ti piaci la palora Siciliana e la voi sburricari?

Ma stu discursu ncapu “panzicilianu”, suppunennu ca signífica “sicilianu mudernu” o “sicilianu cumuni...di oi”, ni porta a n’autru discursu, chiddu ncapu lu “sicilianu cumuni di oi” o la “lingua viva” comu dícinu certuni. E chistu mai lu fícimu a minuzzía, comu ammérita. Ma prima vulissi sapiri chi signífica stu “panzicilianu” e chi nni dici tu.

Salutamu,

--Micheli 06:03, 7 Aprili 2007 (UTC) 6:01, 7 Aprili 2007 (UTC)

p.s. Ma attenta, nun ti vogghiu fáciri pérdiri tempu cu sti discursi, sacciu ca tempu passatu ccà signífica tempu persu pi l’artículi. Ma lu nostru esti un discursu mpurtant’assài, quantu l’artículi. A mia midemma mi piaci assài scríviri di l’artículi, ma essennu un pirfizziunista, cci voli tantu tempu. Av’assài ca nni scrivu unu pû me paísi di discinnenza ccà ntra un ducumentu Word. Ma prima di lu-méttiri ncapu Wikipedia, tuttu avâ éssiri beddu azzizzatu e senza un munzeddu di talianísimi e cosi accussì.

Ma, vosi díciri sulu ca abbali lu tempu stu discursu midemma.

Ciau Sarvaturi, grazzi pi li cumprimenti ca mi mannasti, grazzi assai.
Grazzi macari pi l'impegnu ca tu ci metti nta stu pruggettu di la uichipedia 'n sicilianu.
Sugnu jù ca ora fazzu li cumprimenti a tia, e macari a l'autri amministratura e a tutti chiddi ca ci ni dannu li cuntribbuta.
Vitti l'amuri ca c'è ni ognunu di vuatri pi la nostra terra e spiciarmenti lu vitti nta li palori scritti di cui sta fora.
Non s'hannu affenniri cu è ca campa nta la Sicilia, ma lèggiu n'amuri chiù prufunnu mmenza lu scrittu di li siciliani ca siti fora.
E' pi mia ddaveru beddu sapiri ca nto munnu ci sunnu tanti siciliani ca di luntanu (di la Franza, di l'Astralia, di la Merica) vardanu a la Sicilia comu lu nnammuratu talia e penza a la so bedda!
Ciau, Sarvaturi e grazzi --Santu 04:00, 11 Aprili 2007 (urariu di la Sicilia)


Salentu brindisinu[cancia la surgenti]

Pi quantu ni sacciu iu:

  • Erchie (BR) si tici lu shtessu Erchie,
  • San Michele Salentino (BR) si tici Sammicheli
  • Torre Santa Susanna (BR), mi sa si tici Torri, semplicementi.
  • Villa Castelli (BR) si tici Li Castieddi

--Zappuddu 09:57, 12 Aprili 2007 (UTC)


università ti lu salentu[cancia la surgenti]

Scusa Sarvatù, no l'agghiu fattu apposhta. Cancia puru. --Zappuddu 11:20, 13 Aprili 2007 (UTC)

Culuri di lu quatratu[cancia la surgenti]

Ciau Maurice, t'arricordu ca, siddu voi, poi canciari li culuri di li quatrati Babelfish di la tò pàggina di prisintazzioni, p'asempiu poi mèttiri li culuri di la bannera scuzzisa pi lu quatratu ca dici ca la tò matri è scuzzisa:

Me matri è scuzzisi.

(My mother is Scottish)




Ju avìa mittutu li culuri russu e gialnu sulu pi lu quatratu ca dici ca la mè matri è siciliana, pirchì li culuri di la bannera siciliana sunnu chiddi russu e giarnu.

Salutamu!

--Sarvaturi 08:38, 14 Aprili 2007 (UTC)

Scrittu doppu: Poi attruvari tutti li còdici di li culuri nta la pàggina Aiutu:Tabbella di culuri. Salutamu e a prestu! --Sarvaturi 08:42, 14 Aprili 2007 (UTC)

Grazzi Sarvaturi[cancia la surgenti]

O)

Oh, Sarvaturi![cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, havi assai tempu ca nun trasìa ntâ Wikipedia Siciliana picchì haju statu assai mpignatu. Nti stu piriudu m'hà misu a travagghiari pisanti 'n capu ô mò rumanzu :d, fici li canciamenti ca mi cunzigghiasti e lu stai rinnènnu cchiù bonu e funnutu, haju statu macari mpignatu assai assai ccâ scola e spummintai macari na nova trasmissioni culturali-satirica 'n Lingua Siciliana pi na nova bona web-radio dô mò paisi, ca nun sacciu ancora quannu si metta a trasmèttiri. Si ti pò fari piaciri ti mannu la riggistrazzioni 'n furmatu .mp3 di sta nova trasmissioni ca m'haju misu a fari (Sicilian Flash Show). Salutamu. --Anakletos 13:32, 20 Aprili 2007 (UTC)

Bellu la'rticulu supra l'arpitanu! Sacciu ca l'arpitanu è parratu ntâ svizzira rumanna, ma è parratu sulu nta certi vaddi, di quarchi cintinaru di pirsuni, n particulari a Evolène, e ntâ valli d'Aosta. Na vota vitti na trasmissioni â televisioni unni c'èranu genti chi parravanu stâ lingua. Nun è assai ricanusciuta, e dâ maggior parti è considiratu comu nu dialettu, chi chiamanu patois. Ntê mè banni nuddu lu parra, ma si dici chi cent'anni fa ancora si parrava. Salutamu. Peppi

L'accentu circunflessu[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, haiu liggiutu cu attinzioni chiddu ca mi scrivisti jeri e chiddu ca mi scrivisti oggi, e cridu ca haiu caputu - Grazzi pi la spiegazzioni.

Mentri ca semu nta st'argumentu, ti vogghiu nnicari nu link di n'articulu ntitulatu "DIFFIRENZI PRINCIPALI NTRA I PARRATI SICILIANI", ca cridu ca a tia ti pò ntirissari assai: http://www.romaniaminor.net/ianua/ianua04/ianua04_03.pdf

Ciau e grazzi .

Salutamu! -- Santu

Ti mannu nu paru di palori[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, vitti lu travagghiu bonu ca tu a fattu pi lu “pruggettu Canusccenzi” e ti vogghiu mannari nu paru di palori ca oggi si usanu picca e ca mi pari ca ancora nun hai scivùtu:

  • Gniria = la gnìria è nu dispettu, na cattiveria.
  • Gniriusu = lu gniriusu è la pirsona ca fa gnìrii pi dispettu, pirchì è tintu (pi esempiu: ci sunnu picciriddi ca jocunu a palla e chista ci ntappa ‘ncoddu a nu vecchiu; iddu pigghia la palla e la jetta nta nu postu unni nun si po’ pigghiari: chissu è nu “vecchiu nghiriusu”.


  • Mpegnu = lu mpègnu è lu purtari a cumpimentu na cosa cu tinacia; ma po’ significari macari fari na cosa pi dispeddu o pi pigghiata di pusizzioni (pi mpègnu appuntu)
  • Mpignusu: lu mpìgnusu e la pirsona ca fa li cosi pi dispettu, oppuri chiddu ca fa li cosi macari storti pi principiu, pi pigghiata di pusizzioni; oppuri po’ essiri na pirsona ca si sarva li cosi e a la prima uccasiuni ti la fa pagari.


  • Ncagna = la ncagna è lu tèniri lu mussu longu, l’essiri ‘mbrùggiatu.
  • Ncagnatu = lu ncagnàtu è la pirsona ca teni lu mussu longu, lu bronciu.
  • Ncagnusu = lu ncàgnusu è la pirsona ca non si ci po’ diri nenti, ca subbutu si ncàgna; ca si ncazza, ma senza addimustrarlu apirtamenti, ma tinennu la ncàgna .

Si voi ti nni mannu autri. Salutamu ! --Santu 16:42, 24 Aprili 2007 (UTC)

Turi, ma iorna longhi stamu facennu nni stu piriudu. M'ha scusari siddu mai t'arrispunnivu. Ma t'assicuru ca ora a picc'a picca staiu priparannu na bedda rispusta... cci voli sulu tanticchia di pacenza nni sti iorna, mi dispiaci. Salutamu!

Miché 209.247.5.23 08:07, 25 Aprili 2007 (UTC)

Vidimu chi facimu[cancia la surgenti]

Ciau Turi sugnu n'utenti i wikipedia (n'cuna vota parlammu)e volarria pemmu lavuru nu pocu supra a Sicipedia sula ca ieu sugnu calabbrisi e u dialettu meu eni diversu du sicilianu, nc'assimigghia assai (ndi capiscimu) ma eni diversu (penzu ca t'a potisti accorgiri nta stu messaggiu), dimmi tu comu pozzu fari, ca nu pocu pozzu lavurari (quandu haiu tempu) fammi sapiri, a n'atra appena mi iscrivu, salutamu Vituzzu 20:06, 4 Maiu 2007 (UTC)

Ieu volarria u mi registru cu u nomi meu supra a wikipedia (l'usu pe tutti i cosi wiki, puru supra a wikiquote) ma vitti ca eni occupatu però l'utenti chi l'avi non faci nenti avi du 17 giugnu 2005 (su quasi 2 anni) mi potarrissi fari sapiri si pozzu aviri ieu chidu nomi? Supra a wikipedia si ndi occuppannu i burocrati (quindi tu!) fammi sapiri (pe mo scrivimi supra a me' pagina supra a wikipedia pecchi cca non haiu na talk fissa, pecchi haiu l'ip dinamicu) salutamu Vituzzu 20:14, 4 Maiu 2007 (UTC)

Lu tò cumpari[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, havi na bedda anticchiedda di tempu ca nun ni piscammu 'n capu â Wikipedia e 'n capu ô MSN Messenger, comu mi ni pozzu addunari macari sulu, nti stu piriudu macari tu si' assai appricatu cchê tò cosi, pi chisti t'auguru 'a megghia furtuna. Ju, urtimamenti, mi staju jittannu ccu l'arma 'n capu a ddu travagghiu ca tu canusci assai bonu, ci staju travagghiannu na media di 2-3 uri ô jornu. Lu tempu ca m'arresta lu cunzumu pâ mò picciotta e pô studiu, datu ca urmai sunu l'ùrtimi tràfica pi st'annu. Manu manu ca vaju avanti, facennu li boni riflittuti 'n capu ê palori, mi vaju sempri chiossai addunannu di quantu lu Sicilianu è na vera lingua e di comu, jornu doppu jornu, senza na giusta difinnuta n'arrisicammu a cancillàrila dô nostru sancu, zoè dô sancu dâ Sicilia, chidda ca ancora è viva dintra a niàutri.

T'haju scrivutu spiciarmenti pi sapiri si tu, la pirsuna ca 'n com'ora vaju pinzannu la megghia ca canusciu pâ sò canuscenza littiraria dô Sicilianu, mi sapissi luvari certiduni quistioni 'n capu a cosi ca m'hana trasutu comu spìnguli ntâ testa e ca nun si ni vonu arruvari a nèsciri.

Teni ccà:

1. Canusci pi casu na diffirenza ntra scantu e spagnu? Si nun la canusci, quali mèttiri e picchì?

2. Comu mi cunzigghi di fari p'ascriviri lu sonu ch spagnolu? P'asempiu: pi traduciri dô talianu "ci aveva", haju addupiratu "c'havìa". Ma a tia ti para giustu accussì? Si mittìa "ci avìa" nun arrispittava lu giustu sonu ch spagnolu ca veni prununziatu. Si mittissa la "h" nti "havìa" a stu puntu l'haju macari addupirari pi tutti l'àutri formi dô verbu "aviri" ca jissa a divintari "haviri", pigghiannu la "H" comu ntô latinu "habere". A stu puntu pirò comu avissi a fari pi traduciri "ce lo diede", nti "ch'u desa" oppuru nti "c'u desa", ca nun arrispetta lu giustu sonu ch spagnolu? Chieca mi sai diri?

3. La stissa quistioni, a stu puntu, veni niscennu macari pi traduciri "ci riuscì" ca mi veni spuntannu "c'hà ficia"...pi tia è bonu oppuru lu "hà" lu fa tramutari nti n'àutru tempu virbali?

4. Pi tia è lu casu d'addupirari suñu anveci di sugnu, arrispitannu accussì li nostri urìggini spagnoli?

5. Ntô Sicilianu, comu ntô Salintinu, a li voti spunta lu sonu sh, comu p'asempiu nti "stissu" ca si prununzia "shtissu". E' lu casu di mittilla sta "h"?

6. A li voti si veni prununziannu, comu nti anveci, nu sonu ca è a mità ntra la V e la F, comu l'hama sistimari stu fattu?

7. Nun sacciu si ti n'addunatu ca a li voti, li palori p'asempiu comu "iùnciri" (ca ju prifirisciu ascriviri ccu la "j") quannu sunu appressu a certiduni vucali, p'asempiu comu la cugnunzioni "e", si vanu tramutannu 'n gghiùnciri comu pi cummigghiari megghiu lu sonu. Chieca ni penzi di sta cosa?

8. Chieca c'hà spittammu (e macari nti stu verbu mi vènunu i quistioni ccu e shp) a scriviri nu bonu libbru di grammatica siciliana pi spummintari règuli pricisi pi cuegghiè? :)

Tegnu spiranza ca la tò rispunnuta mi veni a gghiùnciri lu cchiù prestu pussibbili pi putiri cuntinuari a scriviri senza quistioni lu mò rumanzu e pi putiri dari ossa forti ô mò Sicilianu, lu nostru Sicilianu.

Ccu simpatìa, fratillanza e sicilianitàti,

lu tò amicu,

Giuseppe Coniglione

--Anakletos 23:51, 14 Maiu 2007 (UTC)

  • Ciau Turiddu, quannu attrovi lu tempu m'arraccumannu di arrispunnìrimi 'n capu sti cosi, pi mia sunu di magna mpurtanza. Tranquillu nun ti fari prubblema, l'haju caputu. Salutamu e bona furtuna. --Anakletos 12:37, 28 Maiu 2007 (UTC)
  • Sarvaturi, comu dici tu è bonu, pirò vulissa accapiri pò menu comu haju a fari p'ascriviri sta assai traficusa c duci spagnola. Comu haju a fari, p'asempiu, pi diri "ci arrispunnìa" 'n manera accurzata cu dda prununzia? --Anakletos 12:55, 28 Maiu 2007 (UTC)
  • Ciau Turiddu, grazzi pi chiddu ca mi lassassi scrivutu ajeri e pô tràficu ca facisti.

Cumunqui, ti vaju dicennu ca li formi ca mi scrivisti sunnu sbagghiati. Oi m'ìji a fici na parrata ccu la mò prufissuressa di Littiratura Taliana e mi grapìu l'occhi facènnumi accapiri ca pi scriviri lu sonu ca ju ìja dicennu s'addopira la ç. Quinni pi tradùciri ci rispose s'hà scriviri ç'arrispunnìu e pi diri ci aveva s'hà scriviri ç'avìa, senza lu bisognu di jiri a trascinari la H. Salutammu e arringrazziammu ancora! --Anakletos 13:48, 29 Maiu 2007 (UTC)

  • Sarvaturi, a stu puntu sai chi ti dicu? Pi nun asbagghiari (quannu ci vò ci vò la junciuta dâ a ntê verba!) ntô mò rumanzu canzìu sti formi accussì, quannu è accuddì ci mettu «cci arrispunnìa» e «cci avìa», mi para la sula cosa a stu puntu. Salutammu e arringrazziammu! --Anakletos 13:44, 31 Maiu 2007 (UTC)

Turi, razzi ancora pi la pacenzia.

Ti vosi faciri ntramentri n'autra spiata. Mi poi diciri siddu esisti ntra sta nostra wikipedia na paggina didicata a lu discurriri vari palori siciliani? Lu spieu megghiu.

Iu, ca nun sugnu nativu, cci aiu pibberu un saccu di palori italiani ca vogghiu sapiri diciri in sicilianu, sicilianu strittu. Pi chistu, quannu, furriannumi lu paisi, incontru un sicilianu, cci spiu comu diciri certi cosi ntra lu sicilianu anticu e autenticu.

P'esempru, stasira niscivu a manciari cu n'amica ntra un risturanti di n'omu di Palermu. Iù e la carusedda parravamu sicilianu e 'ncuntramu la palora "intervallo". Mancu lu sapiamu diciri ntra sicilianu e pi chistu cci spiai a lu patruni. Iddu, omu di circa 40 anni, dissi pi prima "intervallu". Iù cci dissi, "No, no, nun pot'essiri. Iù vogghiu la palora propia siciliana, chidda autentica." Lu sai, sti siciliani usanu oramai troppu li termini novi italiani e quannu si cci spia di chiddi siciliani, s'avi a 'ssicutari tanticchia... "No, chiddu anticu e autenticu sicilianu, chiddu propiu siculu." Si l'avi a faciri pinsari a sti siciliani, e poi si ricordanu li veri palori siciliani.

Tannu cci dissi, "Nun pot'essiri 'intervallu' picchì ntra lu sicilianu 'll' cancia a 'dd'." Poi iddu, "Hmmm, intervaddu? Ah si, macari 'intervaddu', ma fammi chiamari a me patri." So patri tannu avi circa 70 anni, sicilianu veru. Poi so patri cci dissi, la prima cosa: "Intirvaddu", nun sapennu affattu ca accussì dissi iù vidè.

Poi lu fici scriviri a lu patruni, pi vidiri comu un sicilianu lu scrivissi. Scrissi pi prima "Intervaddu" e cci spiai, "Ma pot'essiri 'intravaddu' o autru, a lu mancu 'intirvaddu'? Picchì stu 'e' inaccintata nun mi pari iustu affattu." Iddu lu dissi a vuci pi pruvari la prununziata, e dissi, "Si, si, ai raciuni, accussì pari megghiu" e cancillau la "e" e cci misi "i".

Ma, chista l'idea: niautri abbisugnamu, siddu ia nun esisti, na paggina ccà ntra la wikipedia, unni si poti iri pi spiari di diversi palori siciliani... na paggina unni l'unicu lleru esti lu discurriri li palori siciliani... viramenti na paggina unni niautri stranceri putemu spiari a siciliani nativi sparsi pi lu munnu di palori veri siciliani... na paggina unni avissi pututu iri pi scriviri: "Si sapi comu diciri 'intervallo' ntra sicilianu strittu?" e cristiani diversi putissiru arrispunniri dicennu: "Intravaddu" o "Intirvaddru", ecc.

Fussi bedda assai na cosa d'accussi. Sacciu ca ognidunu si poti veniri ntra lu circulu a faciri spiati, ma fussi migghiuri un locu didicatu a chista. Iù nun lu sacciu faciri ntra la wikipedia, pi sciurtuna. Ma fammi sapiri chi nni dici tu. Sugnu sicuru ca aiutassi a mia migghiurari lu me SICILIANU e aiutassi a autri pi sicuru. E arristassi sempri ddà comu un dizziunariu italianu-sicilianu pi tutti.

Fammi sapì!

--Micheli 04:42, 25 Maiu 2007 (UTC)

Salutamu Sarvaturi, vidu ca t'arricampasti. Sugnu cuntentu ! --Santu 12:38, 29 Maiu 2007 (UTC)

  • Grazzi pi chiddu ca mi lassasti scrivutu 'n capu la palora abberi, cuntinuu accussì. Ntra picca tempu siddu voj ti vaju mannnannu lu primu capìtulu ingrannutu e curriggiutu, sta vinennu assai bonu. Salutamu! --Anakletos 11:16, 2 Giugnu 2007 (UTC)

Argot lyonnais[cancia la surgenti]

Bonjour, je te contacte ici puisque tu semble y venir avec plus de fréquence que sur la wikipedia française, je me pose des question sur la pérennité de fr de l'argot lyonnais contemporain. Une bonne solution de compromis me semblerait de la transformer en "Argot lyonnais contemporain" avec quelques exemples d'expression pour illustrer l'article mais ceci ne peut se faire qu'en sourçant les informations. Il est donc primordial d'établir une bibliographie. Cordialement. --86.194.156.103 08:57, 4 Giugnu 2007 (UTC) (Kimdime69)

Ciau Turiddu - m'addunai ca l'accuminzasti - m'attrovu fora di casa pî pròssimi quattru jorna - quannu m'arricogghiu, cci dugnu n'ucchiata - salutamu! p?pp? d'O? - (waarom? jus'b'coz!) 13:25, 8 Giugnu 2007 (UTC)

Beddu travagghiu[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, beddissimu travagghiu hai fattu! Beddu e utili. Cumprimenti. - Ncuminciu a studiarimmillu. - Salutamu.--Santu 21:43, 10 Giugnu 2007 (UTC)

Ti mannu lu primu capitulu arreri e abbissatu...[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, p'accamora l'àutri capituli nun ti pozzu mannari picchì ancora nun l'haju arruvatu a finiri di abbissari, ti mannu arreri lu primu capìtulu abbissatu e grannutu e videmmu chieca mi sai diri 'n capu l'ortografia ca haju addupiratu e lu cuntinutu ancora cchiù funnutu di prima. Salutamu. --Anakletos 00:17, 12 Giugnu 2007 (UTC)

Ciau Salvaturi, happi nu dubbiu supra l'acentu di na palora e ti lu spiu a tia: comu si scrivi "ògghiu" o "ogghiu" ? Ci và misu l'accentu supra â O oppuru nu ?

Circai la palora ntâ nostra nciclupidìa e l'attruvai scritta nta li dui maneri.

Grazzi pâ rispusta.

Salutamu!--Santu 21:24, 20 Giugnu 2007 (UTC)

Grazzî --Santu 15:12, 25 Giugnu 2007 (UTC)

Caru Sarvaturi, la pronuncia è Dàuli. Salutamu --Tonyfroio 16:16, 27 Giugnu 2007 (UTC)

Manutinzioni[cancia la surgenti]

Ciau, Turi. Grazzî pû tò missaggiu. Ni stamu abbicinannu ê 10000 artìculi. St'abbinimentu forsi merita na festa particulari. Piccatu chi è ô menzu dâ stati, e 'n saccu di genti ( mia cumprisu) semu 'n vacanza. Ma forsi l'avissimu a fistiggiari a sittèmmiru. Aspittannu st'abbinimentu custatu cu piaciri chi grazzî all'articuli chi tu, iu, Pippu, Santu, Mauricem e diversi autri genti cuntinuamu a scriviri ntâ nostra wikipedia, la pircintuali di stub diminuìu tanticchedda, e ora quannu cliccu Na pâggina ammuzzu, sulu 20 o 30 % di l'articuli sunnu stub. Nun agghiu assai tempu. Pirora iu mi staiu limitannu a fari la manutinzioni ordinaria. Siddu vuoi, mi puoi dari na manu, speci quannu iu nun ci sugnu (sugnu 'n vacanza dû 7 ô 31 di giugnettu, e nti stu piriudu nun pozzu cuntribbuiri). Chiddu chi è ndispinzabbili è la Paggina principali (nutizzi frischi ogni dui o tri ghiorna, artìculu dâ simana, ecc..). Salutamu. Peppi --Gmelfi 17:13, 27 Giugnu 2007 (UTC)

Nu Template ppi tituli sbagghiati[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi. Vulissa sapiri si esisti nu template ppi aggiustari li tituli sbagghiati (ppi esempiu, ntâ vuci iPod o pH, la prima littira addiventa maiuscula), comu c'è pi esempiu ntâ Wikipedia taliana. Grazzî --Tonyfroio 14:14, 28 Giugnu 2007 (UTC)

Dacci n'ùcchiata[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi, dacci n'ùcchiata cca: Talk:Malandrinu. Salutamu.--Santu 09:02, 1 Giugnettu 2007 (UTC)

Grazzi p’avìrimi vutatu[cancia la surgenti]

Grazzi p’avìrimi vutatu nta li elizzioni ppi amministraturi. E’ n’unuri ppi mia fàciri parti, nzemi a vuatri, dâ lista di amministratura di sta wikipedia. Speru di èssiri bonu ppi stu rolu.

Cu stima--Santu 13:43, 2 Giugnettu 2007 (UTC)

Li cumuna 'n calabbrisi[cancia la surgenti]

Ciau Sarvaturi e grazzî ppi lu toi mìssaggiu. Ppi quantu riguarda li noma de li cumuna calabbrisi, io scrivu li noma comu li dicimu nui ntê sta zona (la pruvincia di Catanzaru), ma ntê autri zoni li chiamanu ntê n'autru modu (ppi esempiu li montipaunisi chiamanu lu loru paisi "Montipauni", ma autri lu chiamanu "Muntepaune"). Haiu d'agghiunciri a chidda lista li noma comu li sacciu io o haiu a usari chiddi chi ci sugnu già?

Grazzî --Tonyfroio 19:15, 6 Giugnettu 2007 (UTC)

Cunsigghiu[cancia la surgenti]

Na mentri chi fai li cumuna calabbrisi, ci putìssitu mèttiri sutta ognu cumuni la barra dû template dû purtali dâ calabbria. Mi pari chi pi li cumuna salintini si fici accussì. salutamu. Peppi (nsunnìacu). --Gmelfi 00:07, 7 Giugnettu 2007 (UTC)


Sì, mi pari assai bonu l'asempiu chi facisti. Salutamu. Peppi.

ciau turi ti ringraziu pi li to cummenti...

iu scrissi st'aggitivi sulu picchi pensava cca, sulla link, ci voleva una parola sula, unica (come stub) invece di n'espessioni complessa, ma non c'è problema si pensi che fussi megghiu scrivirlu accussi... ;-))

pero dimmi, pi li paroli "trouillard" o "bordelique", non sunu troppu "sgabbatti" sti paroli pi una wikipedia unurevula comu chidda nustrali ??? ;-))

ti mannu tanti saluti di Parigi

ERNESTU Crulder (Catanisi ...ché conna tissi ;-))

scusami ancora assai assai su non scrivu la nostra lingua come si deve ( ma sacciu ca cci sunu tanti benevuli pi fare currezzioni...).

  • Ciau Turiddu - grazzi pû tò missaggiu supra l'ortugrafìa - puru ju cci tegnu accura pi quantu riguarda l'asempi boni dâ littiratura siciliana. Salutamu! p?pp? d'O? - (waarom? jus'b'coz!) 11:18, 12 Giugnettu 2007 (UTC)

Ciau sarvaturi e grazzi ppi lu tò missaggiu. Vidu ca t'interessa di che cumuni sugnu. Ju sugnu di lu cumuni di Montipauni. Comu mai t'interessa 'sta cosa? Salutamu! --Tonyfroio 16:13, 13 Giugnettu 2007 (UTC)

  • Grazzi pi la tò risposta (e pi li cumplimenti). Salutamu! --Tonyfroio 16:39, 13 Giugnettu 2007 (UTC)

Scriviri 'ncalabbrisi[cancia la surgenti]

Grazzi. --Tonyfroio 16:05, 15 Giugnettu 2007 (UTC)

Pàggina principali[cancia la surgenti]

Grazzi. Salutamu! --Tonyfroio 19:06, 17 Giugnettu 2007 (UTC)

Riggisciazioni[cancia la surgenti]

Ti salutu Sarvaturi! Oji matina pristu cancellasti la me vuci d'ô nomi Utente:Daviduzzu. 'Un diciu ca 'un jé cosa ggiusta, ma sulaminti lu fici pi cchí 'un eru ancora riggisciatu e traduciva pi mannari lu visitaturi a lla me pággina d'â Wikipedia 'taliana. Ora 'sta vuci 'un jé cchiú, piró mi vulissi riggisciari n'â Wikipedia siciliana, ora, c'ô nomi d'utenti di Daviduzzu comu dintr'â 'taliana e diddru mi dici ca jé ggiá esistenti un utenti c'ô stissu nomi. Ma nun é viru (nun dintr'a chiddra siciliana)! La me dumanna: Aj'a aspittari, accussí ca la vuci ca criava, si nni va 'n assulutu o ch'aju a faci'? Mi debbu riggisciari cun un atru nomi? [mi pó lassari un missaggiu: cca] --84.187.225.47 20:56, 17 Giugnettu 2007 (UTC)