Va ô cuntinutu

Tiurìa dî furmi di Pitrè

Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.

La tiurìa dî furmi fa parti dâ Grammatica Siciliana di Giuseppe Pitrè (pubbricata ntô 1875). Si tratta supratuttu dî furmi grammaticali dâ lingua siciliana. Sutta putiti truvari na parti, 'n òrdini di comu veni prisintatu di Pitrè ntô so libbru.

Ditirminativi

[cancia | cancia lu còdici]

Singulari:

MaschiliFimminili
Nom e Acc.Lu, 'uLa
Gen e Abl.Di lu, d'uDi la, d' 'a
Dat.A lu, a 'u, ôA la, a 'a, â

Plurari:

Nom e Acc.Li
Gen e Abl.Di li, d' 'i
Dat.A li, ê

Nditirminativi

[cancia | cancia lu còdici]

Singulari:

MaschiliFimminili
Nom e Acc.Un, nu'na
Gen e Abl.D'unDi 'na
Dat.A un, ônA na

Sti nomi sunnu fimminili: ficu, manu e soru; e arrèstanu senza canciamentu nnô plurali.

Sunnu maschili: lu dilizziu, lu frunti, lu fruntuzzu, lu leccu, lu scrufulu, lu forzu, lu schinu; e fimminili: la pàsima, l'esami, la raja, la viaggia, la vommara e la ciura.

Sti nomi maschili pìgghianu l'«a» nnô plurali: libbra, jardina, vòscura, tèmpura, jòcura, còrpura.

Sti nomi sunnu singulari ntô sicilianu: la forficia, la lenti, l'ucchiali.

L'aggittivi cumparativi: megghiu, peju, minuri, majuri (o maggiuri), suprajuri, nfiriuri, ricèvinu quasi sempri l'artìculu cchiù: cchiù suprajuri, cchiù maggiuri, cchiù megghiu.

Lu superlativu si fa usannu l'artìculi ditirminativi: lu, la.

Cc'e' macari la manera di fari lu superlativu pi menzu di l'avverbiu veru, chi signìfica assai: veru beddu, veru duci, longu veru. Si ripètiri p'aviri lu stissu senzu: duci duci; longu longu; nicu nicu.

  1. miu, meu, me e mia, me; nostru/nostra/nostri
  2. to e tua, to; toi; vostru/vostra/vostri
  3. so e sua, so; soi; soi.

Quantatitivi

[cancia | cancia lu còdici]

L'aggitivu quantitativu quantu nun si cancia pi gèniri, nè pi nùmmura; p'asempiu: «A Taurmina quantu su' l'acchianati su' li pinnina»; «Qauntu amici si perdinu tanti scaluna di scinninu».

Dui nun signìfica sempri nu nùmmuru pricisu, pò rifiriri a na quantitati nditirminata: «Vi purtai du' cusuzzi; datimi du' coccia di racina».

È cumuni usari vintina pi cuntari, spiciarmenti pi l'anni: «Quant'anni aviti? - Tri vintini e deci» (sittant'anni).

SingulariPlurali
Nom.Io, iuNui, nuatri
Gen e Abl.di miadi nui, nuatri
Dat.a mia, mia nui, nuatri
Acc.mi, mianui, nni
SingulariPlurali
Nom.TuVui, vuatri
Gen e Abl.di tiadi vui, vi
Dat.a tia, tia vui, vi
Acc.ti, tiavi
SingulariPlurali
Nom.IdduIddaIddi
Gen e Abl.d'iddud'iddad'iddi
Dat.a iddu, ccia idda, ccia iddi, cci, li
Acc.lu, 'u, ccila, ccili, cci

Io nnî varî parrati passa 'n iu, eu, jeu, jè, jò, ju, i', ia, jua. Li littirati scriveru quasi tutti: jeu, iu e eu.

Nui nun si usa mai or quasi mai a sulu, chiossai si nn'attròvanu: nuatri, nuàutri, niàtri.

Vui si pò usari parrannu a pirsuna a cui si duna lu voi â manera francisi.

Dimustrativi e Rilativi

[cancia | cancia lu còdici]

Li prunomi dimustrativi: chistu, chista, chisti; chissu, chissa, chissi; chiddu.

Sti tri prunomi sunnu macari aggittivi, ma e' cchiù cumuni ca nni pèrdinu la prima silabba: stu, sta, sti; ssu, ssa, ssi; ddu, dda, ddi.

Si pò agghiùnciri n'avverbiu a ciascunu p'èssiri cchiù pricisu: chistu ccà, chissu ddocu, chiddu ddà.

Li prunomi rilativi sunnu lu quali, la quali, li quali; chi ca cui: «Cu' duna pani a lu cani di cui, perdi lu pani e lu cani cchiui» (pruvverbiu).

Aviri e Essiri

[cancia | cancia lu còdici]

Nnicativu prisenti:

Haju, hèSugnu
HaiSi'
Havi, haE'
AvemuSemu
AvitiSiti
HannuSu', sunnu

Mpirfettu:

AvìaEra
AviviEri
AvìaEra
AvìamuÈramu
AvìavuÈravu
AvìanuÈranu

Passatu rimotu:

AppiFui
AvistiFusti
AppiFu
ÀppimuFômu
AvìstivuFùstivu
ÀppiruFôru

Cungiuntivu mpirfettu:

AvissiFussi
AvissiFussi
AvissiFussi
AvìssimuFùssimu
AvìssivuFùssivu
AvìssiruFùssiru

Verbi Rigulari

[cancia | cancia lu còdici]

Nnicativu prisenti:

PurtariRipètiriFiniri
PortuRipetuFinisciu
PortiRipetiFinisci
PortaRipetiFinisci
PurtamuRipitemuFinemu
PurtatiRipititiFiniti
PòrtanuRipètinuFinìscinu

Mpirfettu:

PurtariRipètiriFiniri
PortavaRipitìaFinìa
PortaviRipitiviFinivi
PortavaRipitìaFinìa
PurtàvamuRipitìamuFinìamu
PurtàvavuRipitìavuFinìavu
PurtàvanuRipitìanuFinìanu

Passatu rimotu:

PurtaiRipitiviFinivi
PurtastiRipitistiFinisti
PurtauRipitìuFinìu
PurtamuRipitemuFinemu
PurtàstivuRipitìstivuFinìstivu
PurtaruRipiteruFineru

Cungiuntivu mpirfettu

PurtassiRipitissiFinissi
PurtassiRipitissiFinissi
PurtassiRipitissiFinissi
PurtàssimuRipitìssimuFinìssimu
PurtàssivuRipitìssivuFinìssivu
PurtàssiruRipitìssiruFinìssiru

Verbi nun rigulari

[cancia | cancia lu còdici]

Nnicativu prisenti:

DariVidiriJiri
DugnuVijuVaju
DuniVidiVai
DunaVidiVa
DamuVidemuJemu
DatiViditiJiti
DùnanuVìdinuVannu

Mpirfettu:

DavaVidìaJava
DaviVideviJavi
DavaVidìaJava
DàvamuVidìamuJàvamu
DàvavuVidìavuJàvavu
DàvanuVidìanuJàvanu

Passatu rimotu:

DettiVittiJivi
DastiVidistiJisti
DettiVittiJìu
DèttimuVìttimuJemu
DàstivuVidìstivuJìstivu
DèttiruVìttiruJeru

Cungiuntivu mpirfettu:

DassiVidissiJissi
DassiVidissiJissi
DassiVidissiJissi
DàssimuVidìssimuJìssimu
DàssivuVidìssivuJìssivu
DàssiruVidìssiruJìssiru

Modi e tempi

[cancia | cancia lu còdici]

Lu passatu rimoti pigghia quasi sempri lu postu dû passatu pròssimu comu lu latinu. Per lu futuru cumpostu, veni usata sta frasa: Haju a fari, haju ad aviri.

Lu futuru sèmprici nun si usa cchiù, usannu mmeci lu prisenti nnicativu: «N'âtr'annu, si voli Diu e campamu, nni videmu cu saluti».

Nun si usa cchiì lu prisenti dû cungiuntivu, usannu mmeci lu prisenti nnicativu pricidutu dâ cunjunzioni: ca o chi. La ccizzioni asisti pi certi verbi e cunjugazzioni, p'asempiu: sia, vegna, fazza.

Li vuci cunnizziunali si ùsanu raramenti, sustituennu àutri formi, comu lu mpirfettu e lu chiuchipirfettu cungiuntivu, propiu nnâ manera latina: «Iu nun avissi nuddu timuri di vèniri si sapissi ca la casa arriniscissi»; «Putìssivu favuriri a la me casa>»;«Si li cosi si sapìssiru, gran cosi si facìssiru».

Àutri assirvazzioni

[cancia | cancia lu còdici]

Quannu si tratta di nu cumprimentu di pirsuna, sia nomu, sia prunomu, chissu cumprimentu ricevi la pripusizzioni a (ad lat.), p'asempiu: «Iu cercu a me frati»; «Cu voli a mia, aspittassi a me patri». Quannu e' nu cumprimentu di na cosa, e' un accusativu senza pripusizzioni: Cercu un libbru; Cu voli dinari, vaja a lu bancu; Tintu cu ajutu di parenti aspetta. St'usu mustra nu cunfruntu cû spagnolu e latinu.

La vuci du participiu passatu nnî tempi cumposti a cui apparteni s'arresta mmariàbbili pi gèniri e pi nùmmuru, p'asempiu: «Ha vinutu me frati?»; «Ha vinutu me soru?»«Hannu vinutu nutizzii?». S'attrova la ccizzioni nta stu tipu di custruzzioni: «Vinuti chi foru, s'hannu misu tutti a tavula». Nnî verbi di forma passiva lu participiu passatu a cui si unisci l'èssiri tèrmina 'n u pû maschili, 'n a pû fimminili, 'n i pû plurali d'ogni gèniri.

Nnô sicilianu sunnu friquenti li furmi riflissivi chi nun lu sunnu nnô latinu, p'asempiu: «Iu mi manciai un piru»; «Ti la vidisti la miss?»; «Me frati si nsunnau».

Li terzi pirsuni singulari e plurali àttivi addivèntanu passivi pi menzu dâ vuci si. Nnî tempi cumposti ricèvinu 'n sicilianu l'ausiliari aviri e nun l'èssiri: «s'ha circatu», «s'avìa circatu»,

Nzècutu, si usa quasi sempri sulu aviri comu nu verbu ausiliari: «Ha chiuvutu»; «ha scampatu»; «ha truniatu»; «haju vinutu»; «haju trasutu»; «s'avìa pintutu»; «s'avìa scurdatu»; «ha successu», «ha divintatu», ecc.

  • Ccà, ddocu, ddà, supra, ncapu, sutta, addabbanna, addavia, a jiri ddà, a sta banna, a sta via, jusu, susu, unni, a tutti banni, cci.
  • Ora, antura, poi, dipoi, doppu, ajeri, avanteri, oj, dumani, stamatina, stasira, doppudumani, tannu, quannu, mmeri, mmersu.
  • Beni, mali (e megghiu e peju, gradu cumparativu), comu, ammucciuni, prestu, accussì, accuddì, nùtili, ntôn fiat, ntôn vidiri, ntôn fallanti, a la sdossa, a la bona di Diu, manu manu, a manu a manu.

Cchiù, mmidiatu, menu, assai, picca, tanticchia, anticchia, tantu (variàbbili)

Si, no, nun, unni, mai, siccomu, dunqui, addunca, unca, ca, sparti, nnamentri, stamentri, gnursì, nnasi, nnanò.

Pripusizzioni

[cancia | cancia lu còdici]

'N, nni, pi, pri, jintra, ntra, nta, di, a cu, e li cumposti di sti pripusizzioni e di l'artìculi: pi lu, p' 'u, pi la, p' 'a, pi li, p' 'i, di lu, d' 'u, d' 'a; ncapu, ncostu, sina, fina, nfina, p'assina, mmeri, mmersu, nfacci, a l'affaciu.

Cunjunzioni

[cancia | cancia lu còdici]

Chi, ca, puru, ancora, midemmi, midemma, mmidè, ma, picchì, parò, sparti, aliunna, mancu, sippuru, mmeffi.