Ossezzia dû sud
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e0/Ossetia-map.png/300px-Ossetia-map.png)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/12/Flag_of_South_Ossetia.svg/200px-Flag_of_South_Ossetia.svg.png)
L'Ossezzia dû sud è na riggiuni dâ Giorgia. Di na pupulazzioni di circa 70'000 abbitanti la cità principali è Tskhinvali.
Storia
[cancia | cancia la surgenti]L'osseti discenninu di l'alani, na pupulazzioni iranica, e foru cristianizzati a cuntattu cu lu mpiru bizzantinu, comu l'armeni e li giorgiani. Ntô vintèsimu sèculu forru spartuti nn'dui di na banna e di l'àutra dû caucasu, nti dui diversi ripùbbrici suviètichi di l'URSS.
Dû 1992, all'èbbica dâ caduta di l'URSS e di la nnipinnenza dî vari ripùbbrichi suviètichi, tra cui la Giorgia, l'Ossezzia dû sud si autupruclamau nnipinnenti dâ Giorgia, e la sò lutta pi lu ricanuscimentu di la sò nnipinnenza dâ Giorgia, la sò annissioni all'Ossezzia dû Nord ntô quatru dâ Fidirazzioni russa è appujata mplicitamenti dâ stissa Russia.
Giografìa
[cancia | cancia la surgenti]Pulìtica
[cancia | cancia la surgenti]Di fattu è nu tirritoriu nnipinnenti puru siddu la nnipinnenza di l'Ossezzia dû sud è arricanusciuta appirora sulu dâ Russia chi ni assicura puru la pacificazzioni grazzi a nu cuntingenti militari di paci prisenti di diversi anni.