Xuomî

Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.
xuomî

Xuomî (lingua Tuva): Хөөмей), veni scritta puru comu Xöömej, Xoomii, Khoomei, Khöömei, o Höömey, è un tipu di cantari, usannu li carnarozza, chi veni di Tuva, na parti dâ Russia.

Sta parola veni usata ugualmenti pi discrìviri sti dui idei:

  1. unu dî stili di cantari folklorìstichi di Tuva (chi pari na vuci d'un trìulu lamintusu accumpagnatu d'un Theremin); e
  2. tutti li stili di cantari di Tuva (riggistrannu di noti vasci comu un tirramotu, ê tunali medii e finarmenti ê scali cchiù acuti).

'N ogni casu, cantari dû stilu di Tuva si risulta a fari un nùmmiru di noti ô stissu tempu.

La mùsica havi orìggini ntê rampanti, e spissu li canzuni si tràttanu di cavaddi, allura n senzu di tèrmini, la mùsica folklorìstica di Tuva assimigghia la mùsica di cowboy miricanu. Ma li menzi Xuomî (e li lingui livanti) fannu la mùsica pariri stramma a l'aricchi dâ genti occidintali.

Sti stili di cantari hannu nfruinzatu la mùsica di tanti culturi diversi. 'N tèmpira antichi, li mònuchi di Tibet adattaru stu tipu di cantari suttarmònicu. Puru nnî tèmpira muderni, quarchi musicisti miricani si hannu piaciutu lu stilu Xuomî e nni hannu usatu stu modu di cantari chî scali acuti (pi criari un affettu quasi nun-umanu).

Cc'è un discursu cuntìnuu chi si tratta dû nùmmiru pricisu dî stili chi vennu usatu nta Tuva pi stu tipu di cantari chî carnarozza. Li tri stili principali sunnu Xuomî, kargyraa e sygyt. Cci sunnu àutri stili canusciuti, ma tanti nni pènzanu ca rèstanu propiu comu variazzioni di sti tri stili principali.