Cumpostu urgànicu

Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.

Nu Cumpostu urgànicu sunu cumposti di lu carboniu. Quasi tutti li cumpostu urgànici cuntènunu idrògginu oltri a lu carboniu. Jautri cunténunu macàri ussigginu.
Di solitu sunu cumposti cuvàlenti.

Storia[cancia | cancia la surgenti]

Lu nomi "urgànicu" avi n'itimuloggìa c'arrisàli a lu XIX sèculu.

Li pirsuni cririunu ca sulu l'essiri viventi putièunu criàri cumposti urganici e li cosi "morti" (comu li minirali 'n gèniri) putièunu ginirari cumposti inurgànici.
In sècuitu, Friedrich Wöhler pruvau ca chissu era na cridenza falsificabbili picchini cèrti cumposti di l'urina jèrunu inurgànici mèntri chissa pruvèni di essiri viventi.

Tipi di cumposti urgànici[cancia | cancia la surgenti]

Ci sunu diffirènti manèri di mèttiri ordini nta li cumposti urgànici.
Pònu èssiri macari discritti comu gruppi funziunali, ca sunnu stutturi nichi di atumi cunnessi 'ntra di iddi comi li muleculi.