"Nciclupidìa" : Diffirenzi ntrê virsioni

Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.
Contenuto cancellato Contenuto aggiunto
Gerakibot (discussioni | cuntribbuti)
n r2.7.1) (Robot: Modifico ang:Ƿīsdōmbōc in ang:Wīsdōmbōc
Addbot (discussioni | cuntribbuti)
n Bot: Migrating 160 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q5292 (translate me)
Riga 26: Riga 26:
[[Catigurìa:Nciclupidìi]]
[[Catigurìa:Nciclupidìi]]


[[af:Ensiklopedie]]
[[ak:Obiara tumi kyerɛw bi no]]
[[als:Enzyklopädie]]
[[an:Enciclopedia]]
[[ang:Wīsdōmbōc]]
[[ang:Wīsdōmbōc]]
[[ar:موسوعة]]
[[arz:موسوعه]]
[[az:Ensiklopediya]]
[[bar:Enzyklopädie]]
[[bat-smg:Encikluopedėjė]]
[[be:Энцыклапедыя]]
[[be-x-old:Энцыкляпэдыя]]
[[bg:Енциклопедия]]
[[bh:विश्वज्ञानकोष]]
[[bm:Ɔnsiklopedi]]
[[bn:বিশ্বকোষ]]
[[bpy:বিশ্বকোষ]]
[[br:Holloueziadur]]
[[bs:Enciklopedija]]
[[ca:Enciclopèdia]]
[[ce:Энсихалпайде]]
[[ce:Энсихалпайде]]
[[ceb:Ensiklopedya]]
[[ckb:ئینسایکڵۆپیدیا]]
[[cs:Encyklopedie]]
[[csb:Encyklopedijô]]
[[cu:Єнкѷклопєдїꙗ]]
[[cv:Энциклопеди]]
[[cy:Gwyddoniadur]]
[[da:Encyklopædi]]
[[de:Enzyklopädie]]
[[dsb:Encyklopedija]]
[[dv:އެކުމާފާނު]]
[[el:Εγκυκλοπαίδεια]]
[[en:Encyclopedia]]
[[eo:Enciklopedio]]
[[es:Enciclopedia]]
[[et:Entsüklopeedia]]
[[eu:Entziklopedia]]
[[fa:دانشنامه]]
[[ff:Saggitorde huuɓnude]]
[[fi:Tietosanakirja]]
[[fo:Alfrøði]]
[[fr:Encyclopédie]]
[[fy:Ensyklopedy]]
[[ga:Ciclipéid]]
[[gan:百科全書]]
[[gd:Leabhar-eòlais]]
[[gl:Enciclopedia]]
[[gu:જ્ઞાનકોશ]]
[[hak:Pak-khô-chhiòn-sû]]
[[haw:Puke noi‘i kū‘ikena]]
[[he:אנציקלופדיה]]
[[hi:विश्वज्ञानकोष]]
[[hif:Encyclopedia]]
[[hr:Enciklopedija]]
[[hsb:Encyklopedija]]
[[ht:Ansiklopedi]]
[[hu:Enciklopédia]]
[[hy:Հանրագիտարան]]
[[ia:Encyclopedia]]
[[id:Ensiklopedia]]
[[ilo:Ensiklopedia]]
[[io:Enciklopedio]]
[[is:Alfræðiorðabók]]
[[it:Enciclopedia]]
[[ja:百科事典]]
[[jv:Ènsiklopédhi]]
[[ka:ენციკლოპედია]]
[[kk:Энциклопедия]]
[[kl:Encyklopædi]]
[[km:ប្រជុំវីជ្ជា]]
[[ko:백과사전]]
[[krc:Энциклопедия]]
[[ksh:Nohkixel]]
[[ku:Ensîklopedî]]
[[kw:Godhoniador]]
[[la:Encyclopaedia]]
[[lad:Ansiklopedya]]
[[lb:Enzyklopedie]]
[[lbe:Энциклопедия]]
[[li:Encyclopedie]]
[[lmo:Enciclupedia]]
[[lo:ສາລານຸກົມ]]
[[lt:Enciklopedija]]
[[ltg:Eņciklopedeja]]
[[lv:Enciklopēdija]]
[[map-bms:Ensiklopedia]]
[[mg:Raki-pahalalana]]
[[mhr:Энциклопедий]]
[[min:Ensiklopedia]]
[[mk:Енциклопедија]]
[[ml:വിജ്ഞാനകോശം]]
[[mn:Нэвтэрхий толь]]
[[mr:ज्ञानकोश]]
[[ms:Ensiklopedia]]
[[mt:Enċiklopedija]]
[[mwl:Anciclopédia]]
[[my:စွယ်စုံကျမ်း]]
[[mzn:فرهنگنومه]]
[[nah:Cēntlamatilizāmoxtli]]
[[nds:Nokieksel]]
[[nds-nl:Ensyklopedie]]
[[ne:विश्वकोष]]
[[nl:Encyclopedie]]
[[nn:Leksikon]]
[[no:Encyklopedi]]
[[nv:Ínsadoobíídiiya]]
[[oc:Enciclopèdia]]
[[or:ଜ୍ଞାନକୋଷ]]
[[os:Энциклопеди]]
[[pap:Ensiklopedia]]
[[pdc:Uffguckbichli]]
[[pl:Encyklopedia]]
[[pnb:انسائیکلوپیڈیا]]
[[pnt:Εγκυκλοπαίδεια]]
[[ps:پوهنغونډ]]
[[pt:Enciclopédia]]
[[ro:Enciclopedie]]
[[roa-tara:'Ngeclopedije]]
[[ru:Энциклопедия]]
[[rue:Енціклопедія]]
[[sa:विश्वकोशः]]
[[sah:Энциклопедия]]
[[sc:Enciclopedia]]
[[sco:Encyclopaedia]]
[[sh:Enciklopedija]]
[[si:විශ්‍‍වකෝෂ‍ය‍]]
[[simple:Encyclopedia]]
[[sk:Encyklopédia]]
[[sl:Enciklopedija]]
[[so:Encyclopedia]]
[[sq:Enciklopedia]]
[[sr:Енциклопедија]]
[[stq:Enzyklopädie]]
[[su:Énsiklopédi]]
[[sv:Uppslagsverk]]
[[sw:Kamusi elezo]]
[[szl:Yncyklopedyjo]]
[[ta:கலைக்களஞ்சியம்]]
[[te:విజ్ఞాన సర్వస్వము]]
[[tg:Энсиклопедия]]
[[th:สารานุกรม]]
[[tl:Ensiklopedya]]
[[tpi:Ensaiklopedia]]
[[tr:Ansiklopedi]]
[[ts:Encyclopediya]]
[[tt:Энциклопедия]]
[[uk:Енциклопедія]]
[[ur:دائرۃ المعارف]]
[[uz:Ensiklopediya]]
[[vec:Ençiclopedia]]
[[vi:Bách khoa toàn thư]]
[[wa:Eciclopedeye]]
[[war:Ensayklopedya]]
[[wo:Jimbulang]]
[[wuu:百科全书]]
[[xmf:ენციკლოპედია]]
[[yi:ענציקלאפעדיע]]
[[zh:百科全书]]
[[zh-classical:百科全書]]
[[zh-min-nan:Pek-kho-choân-su]]
[[zh-yue:百科全書]]

Virsioni dû 00:11, 9 mar 2013

Na nciclupidìa (o enciclopedìa) è nu cumpenniu scrittu ca cogghi pi quantu pussìbbuli tutti li canuscenzi e lu sapiri umanu.

Lu tèrmini diriva dû latinu mediuevali, e voli diri cchiù o menu "cursu di studi ginirali" (dû grecu εγκυκλιος ="tuttu-ntornu" + παιδεια = "aducazzioni", obberu enkyklios paidéia, ca pò èssiri ntinnutu videmma comu struzzioni circulari, zoè cumpreta, n gradu di cumprènniri tutti li disciprini).

L’enciclopedìi ponnu èssiri giniralisti, e cuntèniri artìculi supra quarsiasi arcumentu, oppuru spicialìstichi e spicializzàrisi ntô n particulari campu dâ canuscenza (p’asempiu. N’enciclopedìa di midicina o di filosufìa).

Difinizzioni ginirali

Trafileddu pubblicitariu di l'Enciclopedìa Britànnica (1913)

L’elimenti cardinali ca difinìscinu li caràttiri di n’enciclopedìa sunnu quattru: la spicificitati e la sitturialitati di l’arcumenti trattati, la sô ntirtistualizzazzioni, lu mètudu d’urganizzazzioni e li criteri di ridazzioni di l’artìculi.

L’enciclopedìi si ponnu distìnguiri n ginirali, cuntinenti artìculi di diffirenti e nun nummirèvuli campi di ntiressi (l’Enciclopedìa Britànnica e l’Enciclopedìa Brockhaus sunnu l’asempî cchiù noti), o ponnu èssiri spicializzati nta n’ùnicu campu di ntiressi, accussì comu n’enciclopedìa mèdica, scintìfica o filusòfica. Cci sunnu videmma enciclopedìi ca cummìgghianu na granni varitati d’arcumenti e aspetti di na data curtura cu na pruspittiva uggittiva dû gruppu ètnicu, comu l’Enciclopedìa Suviètica o l’Enciclopedìa Abbràica.

Li travagghi enciclupèdici hannu lu scopu di trasmèttiri la canuscenza cchiù significativa ammunziddata n rilazzioni ô suggettu n custioni. Tali òpiri furu chianificati e furu tintati ntô cursu di maiuri parti dâ storia umana, ma lu tèrmini enciclopedìa fu usatu la prima vota pi fàciri rifirimentu a tali travagghi ntô XVI sèculu. Li primi enciclopedìi ginirali c’arrinisceru a èssiri sia auturèvuli sia enciclopèdichi ntâ trattazzioni appareru ntô XVIII sèculu, ispirati di l'illuminismu. Denis Diderot fu lu piuneri n Francia. Ogni travagghiu enciclupèdicu è, chiaramenti, na virsioni sintitizzata di tutta la canuscenza, e li travagghi vàrianu pi vastitati dû matiriali e pi l’apprufunnimentu dâ trattazzioni. Lu pùbblicu di distinazzioni pò nfruinzari lu scopu; n'enciclopedìa pinzata pî picciriddi va a èssiri cchiù arriduciuta d’una pi l’adulti.

  • La dispusizzioni sistimàtica dû matiriali è essinziali pi fàciri l'enciclopedìa nu fruìbbuli strumentu di cunzultazzioni. Sturicamenti, si distingueru dui mètudi d’allèstiri l’encliclopedìi cartacei: lu mètudu alfabbèticu, ca cunzisti n artìculi e vuci distinti, urganizzati n basi a l'òrdini alfabbèticu, o la dispusizzioni n catigurìi urdinati girarchicamenti. Lu primu mètudu è chiddu tutt'òi maiurmenti utilizzatu, puru siddu la fluiditati dî [mass media|media] alittrònici cunzenti dî pussibbilitati di ricerca, rimmiu e ndicizzazzioni prima nun mmagginàbbili. L'epìgrafi d’ Urazziu supra la prima dâ cupirtina di l’Encyclopédie dû XVIII sèculu trasmetti afficacimenti la mpurtanza dâ struttura di n'enciclopedìa: "Chi grazzia ponnu agghiùnciri a l’arcumenti banali lu putiri di l'òrdini e dû culligamentu."
  • L'attuali murtimidialitati asircitau na criscenti nfruenza ntâ riccolta, virifica, sìntisi e prisintazzioni d’ogni gèniri di nfurmazzioni. Pruggetti comu Wikipedia sunnu asempî di novi formi d’enciclopedìa, ca fannu lu ripirimentu di nfurmazzioni cchiù sèmprici e mmidiati.

L'enciclopedìa, pi comu la canuscemu òi, si sviluppau dû dizziunariu ntô cursu dû XVIII sèculu. Nu dizziunariu si cuncentra n primu locu supra li palori e supra li sò difinizzioni, e di solitu furnisci picca nfurmazzioni rilativi a lu cuntestu dû vucàbbulu di cui tratta. Nunustanti nn’offra na difinizzioni, spissu accabba cû nun fòrniri ô litturi n'adiquata cumprinzioni dû significatu e dû senzu di nu tèrmini, e di comu lu tèrmini ntrasi n cuntattu cu àutri sitturi dû sapiri.

Pi suddisfari tali esiggenza, l'enciclopedìa cerca d’affruntari ogni arcumentu n prufunnitati, accussì di trasmèttiri li canuscenzi cchiù rilivanti ca s’ammunziddaru ntô cursu dû tempu supra tali chistioni. L’enciclopedìi ô spissu cuntènunu macari nummarusi carti giogràfichi e llustrazzioni, n junta bibliografìi e statìstichi.

Arcuni travagghi ca cuntènunu ntô tìtulu la palora "dizziunariu" risùrtanu ntê fatti èssiri cchiù sìmuli a n'enciclopedìa, spicialmenti chiddi ca arriguàrdanu àmmiti sitturiali.