"Nciclupidìa" : Diffirenzi ntrê virsioni
n r2.7.1) (Robot: Modifico ang:Ƿīsdōmbōc in ang:Wīsdōmbōc |
n Bot: Migrating 160 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q5292 (translate me) |
||
Riga 26: | Riga 26: | ||
[[Catigurìa:Nciclupidìi]] |
[[Catigurìa:Nciclupidìi]] |
||
[[af:Ensiklopedie]] |
|||
[[ak:Obiara tumi kyerɛw bi no]] |
|||
[[als:Enzyklopädie]] |
|||
[[an:Enciclopedia]] |
|||
[[ang:Wīsdōmbōc]] |
[[ang:Wīsdōmbōc]] |
||
[[ar:موسوعة]] |
|||
[[arz:موسوعه]] |
|||
[[az:Ensiklopediya]] |
|||
[[bar:Enzyklopädie]] |
|||
[[bat-smg:Encikluopedėjė]] |
|||
[[be:Энцыклапедыя]] |
|||
[[be-x-old:Энцыкляпэдыя]] |
|||
[[bg:Енциклопедия]] |
|||
[[bh:विश्वज्ञानकोष]] |
|||
[[bm:Ɔnsiklopedi]] |
|||
[[bn:বিশ্বকোষ]] |
|||
[[bpy:বিশ্বকোষ]] |
|||
[[br:Holloueziadur]] |
|||
[[bs:Enciklopedija]] |
|||
[[ca:Enciclopèdia]] |
|||
[[ce:Энсихалпайде]] |
[[ce:Энсихалпайде]] |
||
[[ceb:Ensiklopedya]] |
|||
[[ckb:ئینسایکڵۆپیدیا]] |
|||
[[cs:Encyklopedie]] |
|||
[[csb:Encyklopedijô]] |
|||
[[cu:Єнкѷклопєдїꙗ]] |
|||
[[cv:Энциклопеди]] |
|||
[[cy:Gwyddoniadur]] |
|||
[[da:Encyklopædi]] |
|||
[[de:Enzyklopädie]] |
|||
[[dsb:Encyklopedija]] |
|||
[[dv:އެކުމާފާނު]] |
|||
[[el:Εγκυκλοπαίδεια]] |
|||
[[en:Encyclopedia]] |
|||
[[eo:Enciklopedio]] |
|||
[[es:Enciclopedia]] |
|||
[[et:Entsüklopeedia]] |
|||
[[eu:Entziklopedia]] |
|||
[[fa:دانشنامه]] |
|||
[[ff:Saggitorde huuɓnude]] |
|||
[[fi:Tietosanakirja]] |
|||
[[fo:Alfrøði]] |
|||
[[fr:Encyclopédie]] |
|||
[[fy:Ensyklopedy]] |
|||
[[ga:Ciclipéid]] |
|||
[[gan:百科全書]] |
|||
[[gd:Leabhar-eòlais]] |
|||
[[gl:Enciclopedia]] |
|||
[[gu:જ્ઞાનકોશ]] |
|||
[[hak:Pak-khô-chhiòn-sû]] |
|||
[[haw:Puke noi‘i kū‘ikena]] |
|||
[[he:אנציקלופדיה]] |
|||
[[hi:विश्वज्ञानकोष]] |
|||
[[hif:Encyclopedia]] |
|||
[[hr:Enciklopedija]] |
|||
[[hsb:Encyklopedija]] |
|||
[[ht:Ansiklopedi]] |
|||
[[hu:Enciklopédia]] |
|||
[[hy:Հանրագիտարան]] |
|||
[[ia:Encyclopedia]] |
|||
[[id:Ensiklopedia]] |
|||
[[ilo:Ensiklopedia]] |
|||
[[io:Enciklopedio]] |
|||
[[is:Alfræðiorðabók]] |
|||
[[it:Enciclopedia]] |
|||
[[ja:百科事典]] |
|||
[[jv:Ènsiklopédhi]] |
|||
[[ka:ენციკლოპედია]] |
|||
[[kk:Энциклопедия]] |
|||
[[kl:Encyklopædi]] |
|||
[[km:ប្រជុំវីជ្ជា]] |
|||
[[ko:백과사전]] |
|||
[[krc:Энциклопедия]] |
|||
[[ksh:Nohkixel]] |
|||
[[ku:Ensîklopedî]] |
|||
[[kw:Godhoniador]] |
|||
[[la:Encyclopaedia]] |
|||
[[lad:Ansiklopedya]] |
|||
[[lb:Enzyklopedie]] |
|||
[[lbe:Энциклопедия]] |
|||
[[li:Encyclopedie]] |
|||
[[lmo:Enciclupedia]] |
|||
[[lo:ສາລານຸກົມ]] |
|||
[[lt:Enciklopedija]] |
|||
[[ltg:Eņciklopedeja]] |
|||
[[lv:Enciklopēdija]] |
|||
[[map-bms:Ensiklopedia]] |
|||
[[mg:Raki-pahalalana]] |
|||
[[mhr:Энциклопедий]] |
|||
[[min:Ensiklopedia]] |
|||
[[mk:Енциклопедија]] |
|||
[[ml:വിജ്ഞാനകോശം]] |
|||
[[mn:Нэвтэрхий толь]] |
|||
[[mr:ज्ञानकोश]] |
|||
[[ms:Ensiklopedia]] |
|||
[[mt:Enċiklopedija]] |
|||
[[mwl:Anciclopédia]] |
|||
[[my:စွယ်စုံကျမ်း]] |
|||
[[mzn:فرهنگنومه]] |
|||
[[nah:Cēntlamatilizāmoxtli]] |
|||
[[nds:Nokieksel]] |
|||
[[nds-nl:Ensyklopedie]] |
|||
[[ne:विश्वकोष]] |
|||
[[nl:Encyclopedie]] |
|||
[[nn:Leksikon]] |
|||
[[no:Encyklopedi]] |
|||
[[nv:Ínsadoobíídiiya]] |
|||
[[oc:Enciclopèdia]] |
|||
[[or:ଜ୍ଞାନକୋଷ]] |
|||
[[os:Энциклопеди]] |
|||
[[pap:Ensiklopedia]] |
|||
[[pdc:Uffguckbichli]] |
|||
[[pl:Encyklopedia]] |
|||
[[pnb:انسائیکلوپیڈیا]] |
|||
[[pnt:Εγκυκλοπαίδεια]] |
|||
[[ps:پوهنغونډ]] |
|||
[[pt:Enciclopédia]] |
|||
[[ro:Enciclopedie]] |
|||
[[roa-tara:'Ngeclopedije]] |
|||
[[ru:Энциклопедия]] |
|||
[[rue:Енціклопедія]] |
|||
[[sa:विश्वकोशः]] |
|||
[[sah:Энциклопедия]] |
|||
[[sc:Enciclopedia]] |
|||
[[sco:Encyclopaedia]] |
|||
[[sh:Enciklopedija]] |
|||
[[si:විශ්වකෝෂය]] |
|||
[[simple:Encyclopedia]] |
|||
[[sk:Encyklopédia]] |
|||
[[sl:Enciklopedija]] |
|||
[[so:Encyclopedia]] |
|||
[[sq:Enciklopedia]] |
|||
[[sr:Енциклопедија]] |
|||
[[stq:Enzyklopädie]] |
|||
[[su:Énsiklopédi]] |
|||
[[sv:Uppslagsverk]] |
|||
[[sw:Kamusi elezo]] |
|||
[[szl:Yncyklopedyjo]] |
|||
[[ta:கலைக்களஞ்சியம்]] |
|||
[[te:విజ్ఞాన సర్వస్వము]] |
|||
[[tg:Энсиклопедия]] |
|||
[[th:สารานุกรม]] |
|||
[[tl:Ensiklopedya]] |
|||
[[tpi:Ensaiklopedia]] |
|||
[[tr:Ansiklopedi]] |
|||
[[ts:Encyclopediya]] |
|||
[[tt:Энциклопедия]] |
|||
[[uk:Енциклопедія]] |
|||
[[ur:دائرۃ المعارف]] |
|||
[[uz:Ensiklopediya]] |
|||
[[vec:Ençiclopedia]] |
|||
[[vi:Bách khoa toàn thư]] |
|||
[[wa:Eciclopedeye]] |
|||
[[war:Ensayklopedya]] |
|||
[[wo:Jimbulang]] |
|||
[[wuu:百科全书]] |
|||
[[xmf:ენციკლოპედია]] |
|||
[[yi:ענציקלאפעדיע]] |
|||
[[zh:百科全书]] |
|||
[[zh-classical:百科全書]] |
|||
[[zh-min-nan:Pek-kho-choân-su]] |
|||
[[zh-yue:百科全書]] |
Virsioni dû 00:11, 9 mar 2013
Na nciclupidìa (o enciclopedìa) è nu cumpenniu scrittu ca cogghi pi quantu pussìbbuli tutti li canuscenzi e lu sapiri umanu.
Lu tèrmini diriva dû latinu mediuevali, e voli diri cchiù o menu "cursu di studi ginirali" (dû grecu εγκυκλιος ="tuttu-ntornu" + παιδεια = "aducazzioni", obberu enkyklios paidéia, ca pò èssiri ntinnutu videmma comu struzzioni circulari, zoè cumpreta, n gradu di cumprènniri tutti li disciprini).
L’enciclopedìi ponnu èssiri giniralisti, e cuntèniri artìculi supra quarsiasi arcumentu, oppuru spicialìstichi e spicializzàrisi ntô n particulari campu dâ canuscenza (p’asempiu. N’enciclopedìa di midicina o di filosufìa).
Difinizzioni ginirali
L’elimenti cardinali ca difinìscinu li caràttiri di n’enciclopedìa sunnu quattru: la spicificitati e la sitturialitati di l’arcumenti trattati, la sô ntirtistualizzazzioni, lu mètudu d’urganizzazzioni e li criteri di ridazzioni di l’artìculi.
L’enciclopedìi si ponnu distìnguiri n ginirali, cuntinenti artìculi di diffirenti e nun nummirèvuli campi di ntiressi (l’Enciclopedìa Britànnica e l’Enciclopedìa Brockhaus sunnu l’asempî cchiù noti), o ponnu èssiri spicializzati nta n’ùnicu campu di ntiressi, accussì comu n’enciclopedìa mèdica, scintìfica o filusòfica. Cci sunnu videmma enciclopedìi ca cummìgghianu na granni varitati d’arcumenti e aspetti di na data curtura cu na pruspittiva uggittiva dû gruppu ètnicu, comu l’Enciclopedìa Suviètica o l’Enciclopedìa Abbràica.
Li travagghi enciclupèdici hannu lu scopu di trasmèttiri la canuscenza cchiù significativa ammunziddata n rilazzioni ô suggettu n custioni. Tali òpiri furu chianificati e furu tintati ntô cursu di maiuri parti dâ storia umana, ma lu tèrmini enciclopedìa fu usatu la prima vota pi fàciri rifirimentu a tali travagghi ntô XVI sèculu. Li primi enciclopedìi ginirali c’arrinisceru a èssiri sia auturèvuli sia enciclopèdichi ntâ trattazzioni appareru ntô XVIII sèculu, ispirati di l'illuminismu. Denis Diderot fu lu piuneri n Francia. Ogni travagghiu enciclupèdicu è, chiaramenti, na virsioni sintitizzata di tutta la canuscenza, e li travagghi vàrianu pi vastitati dû matiriali e pi l’apprufunnimentu dâ trattazzioni. Lu pùbblicu di distinazzioni pò nfruinzari lu scopu; n'enciclopedìa pinzata pî picciriddi va a èssiri cchiù arriduciuta d’una pi l’adulti.
- La dispusizzioni sistimàtica dû matiriali è essinziali pi fàciri l'enciclopedìa nu fruìbbuli strumentu di cunzultazzioni. Sturicamenti, si distingueru dui mètudi d’allèstiri l’encliclopedìi cartacei: lu mètudu alfabbèticu, ca cunzisti n artìculi e vuci distinti, urganizzati n basi a l'òrdini alfabbèticu, o la dispusizzioni n catigurìi urdinati girarchicamenti. Lu primu mètudu è chiddu tutt'òi maiurmenti utilizzatu, puru siddu la fluiditati dî [mass media|media] alittrònici cunzenti dî pussibbilitati di ricerca, rimmiu e ndicizzazzioni prima nun mmagginàbbili. L'epìgrafi d’ Urazziu supra la prima dâ cupirtina di l’Encyclopédie dû XVIII sèculu trasmetti afficacimenti la mpurtanza dâ struttura di n'enciclopedìa: "Chi grazzia ponnu agghiùnciri a l’arcumenti banali lu putiri di l'òrdini e dû culligamentu."
- L'attuali murtimidialitati asircitau na criscenti nfruenza ntâ riccolta, virifica, sìntisi e prisintazzioni d’ogni gèniri di nfurmazzioni. Pruggetti comu Wikipedia sunnu asempî di novi formi d’enciclopedìa, ca fannu lu ripirimentu di nfurmazzioni cchiù sèmprici e mmidiati.
L'enciclopedìa, pi comu la canuscemu òi, si sviluppau dû dizziunariu ntô cursu dû XVIII sèculu. Nu dizziunariu si cuncentra n primu locu supra li palori e supra li sò difinizzioni, e di solitu furnisci picca nfurmazzioni rilativi a lu cuntestu dû vucàbbulu di cui tratta. Nunustanti nn’offra na difinizzioni, spissu accabba cû nun fòrniri ô litturi n'adiquata cumprinzioni dû significatu e dû senzu di nu tèrmini, e di comu lu tèrmini ntrasi n cuntattu cu àutri sitturi dû sapiri.
Pi suddisfari tali esiggenza, l'enciclopedìa cerca d’affruntari ogni arcumentu n prufunnitati, accussì di trasmèttiri li canuscenzi cchiù rilivanti ca s’ammunziddaru ntô cursu dû tempu supra tali chistioni. L’enciclopedìi ô spissu cuntènunu macari nummarusi carti giogràfichi e llustrazzioni, n junta bibliografìi e statìstichi.
Arcuni travagghi ca cuntènunu ntô tìtulu la palora "dizziunariu" risùrtanu ntê fatti èssiri cchiù sìmuli a n'enciclopedìa, spicialmenti chiddi ca arriguàrdanu àmmiti sitturiali.