"Unioni Suviètica" : Diffirenzi ntrê virsioni
n r2.7.3) (robot canciannu: ky:Кеңештик Социалисттик Республикалар Бирлиги, ne:सोभियत संघ |
n r2.7.3) (Robot: Modifico sah:Сэбиэт Социалист Республикалар Холбоhуга in sah:Сэбиэскэй Социалистыы Республикалар Сойуустара |
||
Riga 138: | Riga 138: | ||
[[ro:Uniunea Republicilor Sovietice Socialiste]] |
[[ro:Uniunea Republicilor Sovietice Socialiste]] |
||
[[ru:Союз Советских Социалистических Республик]] |
[[ru:Союз Советских Социалистических Республик]] |
||
[[sah: |
[[sah:Сэбиэскэй Социалистыы Республикалар Сойуустара]] |
||
[[sco:Soviet Union]] |
[[sco:Soviet Union]] |
||
[[se:Sovjetlihttu]] |
[[se:Sovjetlihttu]] |
Virsioni dû 15:12, 22 fri 2013
L' Unioni dî ripùbblichi sucialisti suviètichi (URSS) o Unioni suviètica era na nazzioni chi cumprinnìa tirritori di diversi parti di l'Europa di l'Est e di l'Asia cintrali, e di cui la Russia era l'intità cchiù mpurtanti e rapprisintativa.
Sta nazzioni si furmò ccu la rivuluzzioni d'uttùviru ntô 1917, e supravvissi nzina ô 1991, l'annu in cui li ripùbblichi chi la cumpunèvunu divintaru ndipinnenti.
Ppi tutta la sò asistenza, l'URSS fu riggiuta sutta nu cuvernu cumunista, cumannatu dû Segretariu Ginirali dû Partitu. Primu segretariu fu Vladimir Lenin. Cci succidìu poi Giuseppi Stalin, Nikita Kruscev, Leonid Breznev, Yuri Andropov, Kostantin Cernienko e Michail Gorbaciov, chi rifurmò l'istituzzioni di l'URSS e cuntribbuìu â fini dû partitu ùnicu e â furmazzioni di nu statu di dirittu.
L'Unioni dî Ripùbbrichi Sucialisti Suviètichi era lu Paisi cchiù granni dô munnu 'n termini di supirfici. Quannu li ripùbblichi divintarunu nnipinnenti la Russia ereditau lu primatu.