"Islam" : Diffirenzi ntrê virsioni
n r2.7.2) (robot junciennu: kaa:İslam dini |
n r2.7.2) (robot junciennu: gv:Yn Islam, min:Islam canciannu: sa:इस्लाम |
||
Riga 94: | Riga 94: | ||
[[gn:Islã]] |
[[gn:Islã]] |
||
[[gu:ઇસ્લામ]] |
[[gu:ઇસ્લામ]] |
||
[[gv:Yn Islam]] |
|||
[[ha:Musulunci]] |
[[ha:Musulunci]] |
||
[[hak:Yî-sṳ̂-làn-kau]] |
[[hak:Yî-sṳ̂-làn-kau]] |
||
Riga 141: | Riga 142: | ||
[[lv:Islāms]] |
[[lv:Islāms]] |
||
[[map-bms:Islam]] |
[[map-bms:Islam]] |
||
[[min:Islam]] |
|||
[[mk:Ислам]] |
[[mk:Ислам]] |
||
[[ml:ഇസ്ലാം]] |
[[ml:ഇസ്ലാം]] |
||
Riga 177: | Riga 179: | ||
[[ru:Ислам]] |
[[ru:Ислам]] |
||
[[rue:Іслам]] |
[[rue:Іслам]] |
||
[[sa:इस्लाम]] |
|||
[[sa:इस्लाममतम्]] |
|||
[[sah:Ислаам]] |
[[sah:Ислаам]] |
||
[[sc:Islam]] |
[[sc:Islam]] |
Virsioni dû 22:10, 9 fri 2013
L'Islam (àrabbu إسلام , prun. "Islàm" = suttamissioni a Diu) è dda riliggiuni monuteista nasciuta nta lu VII sèculu d.C. e funnata supra la pridicazzioni di Muhammad (n àrabbu ﺪﻤﺣﻣ), cunziddiratu l'ùrtimu e difinitivu prufeta mannatu di Diu (Allah) (n àrabbu الله) a li musulmani.
Li Pilastri di l'Islam
Li arkān al-Islam ("Pilastri dell'Islam") sunnu ddi duviri assulutamenti ubbrigatori pi ugnuni musulmanu ussirvannu (pùbbiri e sanu di corpu e di menti) pi putìrisi difiniri a raggiuni tali. A sò ntinziunali evasioni cumporta na sanzioni mirali o matoriali. Chisti sunnu:
La shahāda, o "tistimunianza di fidi" (affirmazioni, ntinziunata, ca esisti un Diu sulu Allah e ca Muhammad è lu sò prufeta);
La zakāt, o virsamentu a scopu piu di na mposta di "purificazzioni" dâ ricchizza;
La salāt, prijera cannùnica a fari 5 voti ô jornu, nni pricisi mumenti (awqāt) ca sunnu scanniti dô richiamu dô muadhdhin (مؤذن, muezzin) dî muschei;
Lu sawm ramadhān, ﻥﺎﻀﻣﺭ ﻡﻮﺻ, dijunu dô misi di Ramadan pi cu è capaci di sustinìrilu;
Lu Hajj, ﺞﺣ, pillirinaggiu cannùnicu nnô misi dû Dhū l-hijja â Mecca , chistu macari pi cu è capaci di sustinìrilu fisicamenti e ecunomicamenti.
L'islam n Sicilia e ntô sud di l'Italia
L' islam fu la riliggiuni ufficiali dâ Sicilia duranti lu piriudu àrabbu, tra lu IX e lu XI sèculu. Nsidiamenti mussurmani eranu prisenti nti vari banni di tutta l'Italia miridiunali e cintrali e vari èbbichi. Addoppu la cunquista nurmanna, pupulazzioni mussurmani cuntinuaru a abbitari n Sicilia. Fidiricu II cummattiu contra li mussurmani di Sicilia chi foru tutti trasfiruti a Lucera, cunvirtuti, o emigrati fora dû tirritoriu mpriali. n'èbbica spagnola, l'islam subbiù na riprissioni assai dura, e ogni traccia di prisenza islamica, comu puru di prisenza di ebbrei, puru iddi pirsicutati, scumparìu cumpritamenti.
Doppu sèculi di assenza, l'islam, grazzi â mmigrazzioni di l'urtimi trent'anni n pruvinenza essenziarmeni di l'Africa dû Nord, è oi la secunna riliggiuni praticata n Sicilia doppu la riliggiuni cattolica.
separatore
Riliggiuni | ||
Ateismu - Agnosticismu - Monoteismu - Politeismu - Enoteismu - Panteismu - Animismu Buddismu | Cunfucianismu | Cristianèsimu | Ebbraismu | Giainismu | Innuismu | Islam | Shintuismu | Tauismu | Zoruastrismu | ||
Diu - testi sacri - cleru - eresia - mituluggia - lista di divinitati |
Template:Link FA Template:Link FA Template:Link FA Template:Link FA Template:Link FA