"Èrici" : Diffirenzi ntrê virsioni
n robot junciennu: diq:Erice, Sivaslı |
n r2.7.1) (robot junciennu: hu:Erice |
||
Riga 49: | Riga 49: | ||
[[fi:Erice]] |
[[fi:Erice]] |
||
[[fr:Erice]] |
[[fr:Erice]] |
||
[[hu:Erice]] |
|||
[[it:Erice]] |
[[it:Erice]] |
||
[[ja:エーリチェ (トラーパニ県)]] |
[[ja:エーリチェ (トラーパニ県)]] |
Virsioni dû 12:32, 1 aus 2012
Èrici | |
[[Mmàggini:|100px]] | |
Muttu: | |
Nomu ufficiali: | Erice |
---|---|
Riggiuni: | {{{riggiuni}}} |
Pruvincia: | Tràpani (TP) |
Cuurdinati: | 38°2'15"N, 12°35'15"E Ammustra ntâ mappa |
Superfici: | 47,28 km² |
Abbitanti: | 25.251 |
Dinzitati: | 537 ab./km² |
Cumuni cunfinanti: | Palazzolu (TP), Pacecu, Tràpani, Valdèrici |
CAP: | 91016 |
Prifissu telefònicu: | +0923 |
Situ ufficiali: | http://www.comune.erice.tp.it/ |
Èrici è un borgu medievali ca s'attrova ncapu la muntagna, a 17 chilòmitri di Tràpani, a 751 metri supra lu liveddu dû mari. Lu cumuni d'Èrici pirò è puru la vaddi, dunni oramai c'è chiossai genti. A lu munti di nvernu ci sù sulu 300 cristiani, nveci sutta ci sù quasi 30.000 cristiani.
Storia
Lu paisi nascìu cu l'Elimi, cristiani chi stàvanu n tutta la Pruvincia di Tràpani, chi custrueru mura difinzivi grossi. Si la pigghiaru poi li Cartagginisi e li Rumani chi cunzirvaru li riti riliggiusi e viniràvanu a Veneri Ericina. Nnû Mediuevu traseru l'Àrabbi e li Nurmanni chi mìsiru tri porti (porta Tràpani, porta Carminu e porta Spata) e fìciru nu casteddu. Cu li spagnoli si fìciru puru n'anticchia di cresi e palazzi ca la fìciru addivintari mpurtanti. Nna l'800 ci foru ristruttuazzioni dû paisi ma arristau sempri cu un caràttiri medievali. Avi ancora li vaneddi comu èranu na vota.
Finu a quannu c'era lu fascismu, idda si chiamava Munti San Giulianu.
Avi 50 anni chi si fannu li cursi chî màchini dâ strata chi la junci cu Valdèrici, la chiàmanu "Cronoscalata Monte Erice".
Nfrastrutturi
Dû 2005 è puru cullicata a Tràpani cu na funivìa.
Cucina
Accussì boni di manciari sunnu: la pasta cû pestu ericinu (attipu chiddu ginuvisi, pirò cu agghia, pummadoru, mènnuli, alivi e basilicò); li Ginuvisi (duci câ crema o câ ricotta); l'Ericinu (licori); li Mustazzola (biscotta duri).