"Lupinus albus" : Diffirenzi ntrê virsioni

Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.
Contenuto cancellato Contenuto aggiunto
Nuddu riassuntu dû canciamentu
Movses-bot (discussioni | cuntribbuti)
n r2.6.5) (Robot junciennu: ar, az, ca, cs, de, en, es, eu, fr, hsb, pt, ru
Riga 2: Riga 2:
Lu '''lupinus albus''' (chiamatu '''luppinu''' o '''luppina''' 'n [[Sicilia]]) è na chianta dâ famigghia dî papilonacei (o liguminusi). Sta chianta ca pruduci semi boni pi l'alimentazzioni di l'armali, ma macari pi chidda umana. Li luppina (o "luppini") vèninu manciati di l'omu doppu aviri stati cotti e lassati pi tantìssimu tempu a moddu a l'acqua, canciata cuntinuamenti e poi salati cu prucidimentu particulari pi eliminari lu sapuri amaru. Pi strata (ntê simàfuri, ntê caselli di l'autostrata), la luppina spissu veni vinnuta di l'ambulanti intra sacchetti di pràstica. Lu sò nomu veni dô grecu "sapuri amaru" n allusioni ô sapuri dê semi prima dâ cuttura.
Lu '''lupinus albus''' (chiamatu '''luppinu''' o '''luppina''' 'n [[Sicilia]]) è na chianta dâ famigghia dî papilonacei (o liguminusi). Sta chianta ca pruduci semi boni pi l'alimentazzioni di l'armali, ma macari pi chidda umana. Li luppina (o "luppini") vèninu manciati di l'omu doppu aviri stati cotti e lassati pi tantìssimu tempu a moddu a l'acqua, canciata cuntinuamenti e poi salati cu prucidimentu particulari pi eliminari lu sapuri amaru. Pi strata (ntê simàfuri, ntê caselli di l'autostrata), la luppina spissu veni vinnuta di l'ambulanti intra sacchetti di pràstica. Lu sò nomu veni dô grecu "sapuri amaru" n allusioni ô sapuri dê semi prima dâ cuttura.


[[it:Lupinus albus]]
[[Category:Chianti]]
[[Category:Chianti]]

[[ar:ترمس أبيض]]
[[az:Lupinus albus]]
[[ca:Llobí]]
[[cs:Lupina bílá]]
[[de:Weiße Lupine]]
[[en:Lupinus albus]]
[[es:Lupinus albus]]
[[eu:Eskuzuri]]
[[fr:Lupin blanc]]
[[hsb:Běła lupina]]
[[it:Lupinus albus]]
[[pt:Tremoço]]
[[ru:Люпин белый]]

Virsioni dû 22:18, 4 mar 2011

Luppina.

Lu lupinus albus (chiamatu luppinu o luppina 'n Sicilia) è na chianta dâ famigghia dî papilonacei (o liguminusi). Sta chianta ca pruduci semi boni pi l'alimentazzioni di l'armali, ma macari pi chidda umana. Li luppina (o "luppini") vèninu manciati di l'omu doppu aviri stati cotti e lassati pi tantìssimu tempu a moddu a l'acqua, canciata cuntinuamenti e poi salati cu prucidimentu particulari pi eliminari lu sapuri amaru. Pi strata (ntê simàfuri, ntê caselli di l'autostrata), la luppina spissu veni vinnuta di l'ambulanti intra sacchetti di pràstica. Lu sò nomu veni dô grecu "sapuri amaru" n allusioni ô sapuri dê semi prima dâ cuttura.