"Cìrculu (giometrìa)" : Diffirenzi ntrê virsioni
Contenuto cancellato Contenuto aggiunto
Nuddu riassuntu dû canciamentu |
Nuddu riassuntu dû canciamentu |
||
Riga 12: | Riga 12: | ||
[[Catigurìa:Giometrìa]] |
[[Catigurìa:Giometrìa]] |
||
[[ar:دائرة]] |
|||
[[ar:قرص (رياضيات)]] |
|||
[[ast:Círculu]] |
|||
⚫ | |||
[[zh-min-nan:Îⁿ-hêng]] |
|||
[[bs:Krug]] |
[[bs:Krug]] |
||
[[bg:Окръжност]] |
|||
[[ca:Cercle]] |
[[ca:Cercle]] |
||
[[cv:Çавра (геометри)]] |
|||
[[cv:Çавракăш]] |
|||
[[cs: |
[[cs:Kruh]] |
||
[[ |
[[de:Scheibe]] |
||
[[ |
[[et:Ring]] |
||
[[ |
[[es:Disco (topología)]] |
||
[[eo:Disko (matematiko)]] |
|||
[[et:Ringjoon]] |
|||
[[fr:Disque (géométrie)]] |
|||
[[el:Κύκλος]] |
|||
[[ |
[[ko:원판]] |
||
[[ |
[[hr:Krug]] |
||
[[eo:Cirklo]] |
|||
[[eu:Zirkulu]] |
|||
[[fa:دایره]] |
|||
[[fr:Cercle]] |
|||
[[gl:Círculo]] |
|||
[[ko:원 (기하)]] |
|||
[[hr:Kružnica]] |
|||
[[id:Lingkaran]] |
|||
[[it:Cerchio]] |
[[it:Cerchio]] |
||
[[ka:წრეწირი]] |
|||
[[he:מעגל]] |
|||
[[ka:წრე]] |
|||
[[sw:Duara]] |
|||
[[ht:Sèk]] |
|||
[[la:Circulus]] |
|||
[[lv:Riņķis]] |
[[lv:Riņķis]] |
||
[[ |
[[lt:Skritulys]] |
||
[[ |
[[nl:Schijf (wiskunde)]] |
||
[[ |
[[pl:Koło]] |
||
[[ |
[[ru:Круг]] |
||
⚫ | |||
[[ml:വൃത്തം]] |
|||
[[ms:Bulatan]] |
|||
[[mn:Тойрог]] |
|||
[[nl:Cirkel]] |
|||
[[ja:円 (数学)]] |
|||
[[no:Sirkel]] |
|||
[[nn:Sirkel]] |
|||
[[pl:Okrąg]] |
|||
[[pt:Círculo]] |
|||
[[ksh:Kriiß (Mattematik)]] |
|||
[[qu:P'allta muyu]] |
|||
[[ru:Окружность]] |
|||
[[sco:Raing]] |
|||
[[sk:Kružnica]] |
|||
[[sl:Krog]] |
[[sl:Krog]] |
||
[[sr:Круг]] |
[[sr:Круг]] |
||
[[fi: |
[[fi:Kiekko (matematiikka)]] |
||
[[sv: |
[[sv:Cirkelskiva]] |
||
[[ |
[[tr:Daire (matematik)]] |
||
⚫ | |||
[[ta:வட்டம்]] |
|||
[[vi:Hình tròn]] |
|||
[[th:รูปวงกลม]] |
|||
[[ |
[[zh:圆盘]] |
||
⚫ | |||
[[yo:Obíríkítí]] |
|||
[[zh-yue:圓形]] |
|||
[[bat-smg:Apskrėtėms]] |
|||
[[zh:圆]] |
Virsioni dû 10:31, 6 maiu 2010
Nu cìrculu o cerchiu è lu locu dî punti la cui distanza di nu puntu fissu chiamatu centru nun sùpira nun sùpira na quantità fissa (lu raggiu). La parola è usata puru pi innicari la curva chi lu dilimita, chi cchiù pricisamenti si chiama circunfirenza.
Ntâ nu sistema di rifirimentu cartisianu, siddu lu centru havi coordinati e lu raiu è , l'equazzioni algèbbrica chi rapprisenta nu cìrculu, comu circunferenza è:
Comu parti dû pianu l'equazzioni addiventa
La suprifici di nu cìrculu di raiu R è: