"Sìntisi urgànica" : Diffirenzi ntrê virsioni

Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.
Contenuto cancellato Contenuto aggiunto
Nuddu riassuntu dû canciamentu
Nuddu riassuntu dû canciamentu
Riga 11: Riga 11:
Chisti mètudi hanu a dari rèsi jauti ed essiri dispùnibili pi n'gran nummaro di substrâti. A ricecca supra a mitudùlugia vena di solitu n'tâ tri fàsi: ''scùperta'', ''ottimizzazioni'', e u studìu di l'''applicazìoni e limitazìoni''. L'ottimizzazioni rivarda lu studiu di na rìazioni variannu la [[tìmpiratura]], a duràta da rìazione, u [[solventi]], ecc. n'finu a scuperta de li cundizìoni uttimali pì uttinìri la massima rèsa e la massima purizza. N'to tezzu stàdiu, lu mètudu vena studìatu supra n'àmpia classi di substrâti, pi virificarini l'applicabbilità e li limitazioni. A voti, pi dimustràri lu valori do novu metudu di sìntisi con un'applicazioni riali, vena fatta na sìntesi tutàli.
Chisti mètudi hanu a dari rèsi jauti ed essiri dispùnibili pi n'gran nummaro di substrâti. A ricecca supra a mitudùlugia vena di solitu n'tâ tri fàsi: ''scùperta'', ''ottimizzazioni'', e u studìu di l'''applicazìoni e limitazìoni''. L'ottimizzazioni rivarda lu studiu di na rìazioni variannu la [[tìmpiratura]], a duràta da rìazione, u [[solventi]], ecc. n'finu a scuperta de li cundizìoni uttimali pì uttinìri la massima rèsa e la massima purizza. N'to tezzu stàdiu, lu mètudu vena studìatu supra n'àmpia classi di substrâti, pi virificarini l'applicabbilità e li limitazioni. A voti, pi dimustràri lu valori do novu metudu di sìntisi con un'applicazioni riali, vena fatta na sìntesi tutàli.


== Sìntesi asimmètrica ==

A maiori parti di li [[mulècula|mulèculi]] [[Chìmica urgànica|urgànichi]] cumplèssi si trova n'tâ nâtura comu unicu [[inantìomiru]] zoè unicu n'to so gèniri cu nâ pricisa struttura chìmica. Ma, cu mètudi chìmici cunvìnziunali è sulitamènti pussìbili uttìniri sulu [[racemo|miscèli racemichi]], zoè miscèle di du inantìomiri, (a stissa fommula chìmica, cancia sulu la dispusizioni di l'àtumi n'to spaziu, ma appoi su a stissa [[mulècula|mulècula]] ca appoi ponu essìri sipàrati succissìvamenti cu divèssi mètudi.

N'ta secunna metà do XX sèculu, si sunu manu manu sviluppàti mètudi di [[catàlisi]] asimmètrica n'modu di dirìggiri li rìazioni vessu n'sulu inantìomiru, chiuttostu ca vessu la miscèla racèmica. N'ta stu modu, addivintàu assai chiù sèmplicì e ecunomicu cummeccializzare inantìomiri di sìntisi. Pi lu svilùppu di sti mètudi (comu l'epossìdazioni di Sharpless, o l'idrogenazioni asimmètrica), [[William S. Knowles]], [[Ryoji Noyori]] e [[K. Barry Sharpless]] si spattenu lu [[Premiu_Nobel_p%C3%A2_chimica|premiu Nobèl pa chìmica ]] n'to [[2001]].

== Pruggittàzioni di la sìntisi ==

[[Elias James Corey]] cuntribuìu n'to campu di la sìntisi urgànica cu n'appròcciu furmàli, chiamatu [[anàlisi retrosìntètica]] (pi la quali ha ricivutu lu [[Premiu_Nobel_p%C3%A2_chimica|premiu Nobèl pa chìmica ]] n'to [[1990]]). N'ta stu appròcciu, a sìntisi è pruggittàta o cuntrariu, pattennu di la [[mulècula|mulècula]] obiettivu tunnannu areri. Ogni passaggiu di la retrosìntisi è liatu o succìssivu usannu li spiciàli frecci (<math>\Rightarrow\, </math>, ca signìfica "ca vena di da").





Virsioni dû 21:50, 6 maiu 2008

A sìntisi urgànica è la custruzioni di mulèculi urgànichi attravessu prucessi chìmici. I muléculi urgànichi javunu spissu n'gradu di cumplissità maìuri rispettu a chiddi nurgànici , picciò a sìntisi de cumposti urgànici ha dìvintatu n'aspettu sempri cchiù 'mpùrtanti da chìmica urgànica. A sìntisi urgànica è spattùta na du granni arii ca sù: a sìntisi tutàli e a mitudùlugia.

Sìntisi tutàli

Na sìntisi tutàli è na sìntisi chìmica cumpleta di muléculi urgànichi cumplessi, pattennu di precussòri facimmènti dispunìbili n'to cummerciu. N'ta na sìntisi lìniari vènunu pircurrùti na seri i passaggi unu appressu all'autru, finu all'uttìnimentu da mulècula addisiddirata: chistu è lu casu de casi chiù sèmplici. I cumposti chìmici uttinùti prima do prudòttu finali sunu chiamati 'ntirmedi di sìntisi. Pi mulèculi chiù cumplessi, si prifirìscia na sìntisi cunvirggènti. Na stu casu, venunu sìntitizzati sìparatamenti dìvessi "pèzzi" (intirmèdi chiavi) do prudòttu finali, ca appoi venunu junciuti assemi versu la fìni di la sìntisi.

Robert Burns Woodward ca pì divèssi isèmpi di sìntisi tutali (comu la sìntisi da strìcnina) ricivìu lu premiu Nobèl pa chìmica n'do 1965, è ricanuscìutu comu lu patri di la sìntesi urgànica.

Mitudùlugia

Ogni passàggiu di na sìntisi coinvòggi na rìazioni chìmica: pì uttìniri na rèsa e na purìzza suddisfacenti co lu minure sfozzu possìbili, è nicissàriu scègliri accuratamenti i rìagenti, e truvari li mègghiu cundizioni spìrimentali. Su è disponibili n'ta littiratura n'mètudu pì sìntitizzari unu di l'intirmèdi di na sìntisi, si prifiriscia usallu, chiùttostu ca accumenzari di zèru: pirò, la maiuri parti di li intìrmedi sunu cumposti mai sìntitizzati prima, e p'ottinirili venunu usati mètudi sviluppàti secunnu reuli ginirali, ca pigghiunu u nomu di mitudùlugia. Chisti mètudi hanu a dari rèsi jauti ed essiri dispùnibili pi n'gran nummaro di substrâti. A ricecca supra a mitudùlugia vena di solitu n'tâ tri fàsi: scùperta, ottimizzazioni, e u studìu di l'applicazìoni e limitazìoni. L'ottimizzazioni rivarda lu studiu di na rìazioni variannu la tìmpiratura, a duràta da rìazione, u solventi, ecc. n'finu a scuperta de li cundizìoni uttimali pì uttinìri la massima rèsa e la massima purizza. N'to tezzu stàdiu, lu mètudu vena studìatu supra n'àmpia classi di substrâti, pi virificarini l'applicabbilità e li limitazioni. A voti, pi dimustràri lu valori do novu metudu di sìntisi con un'applicazioni riali, vena fatta na sìntesi tutàli.

Sìntesi asimmètrica

A maiori parti di li mulèculi urgànichi cumplèssi si trova n'tâ nâtura comu unicu inantìomiru zoè unicu n'to so gèniri cu nâ pricisa struttura chìmica. Ma, cu mètudi chìmici cunvìnziunali è sulitamènti pussìbili uttìniri sulu miscèli racemichi, zoè miscèle di du inantìomiri, (a stissa fommula chìmica, cancia sulu la dispusizioni di l'àtumi n'to spaziu, ma appoi su a stissa mulècula ca appoi ponu essìri sipàrati succissìvamenti cu divèssi mètudi.

N'ta secunna metà do XX sèculu, si sunu manu manu sviluppàti mètudi di catàlisi asimmètrica n'modu di dirìggiri li rìazioni vessu n'sulu inantìomiru, chiuttostu ca vessu la miscèla racèmica. N'ta stu modu, addivintàu assai chiù sèmplicì e ecunomicu cummeccializzare inantìomiri di sìntisi. Pi lu svilùppu di sti mètudi (comu l'epossìdazioni di Sharpless, o l'idrogenazioni asimmètrica), William S. Knowles, Ryoji Noyori e K. Barry Sharpless si spattenu lu premiu Nobèl pa chìmica n'to 2001.

Pruggittàzioni di la sìntisi

Elias James Corey cuntribuìu n'to campu di la sìntisi urgànica cu n'appròcciu furmàli, chiamatu anàlisi retrosìntètica (pi la quali ha ricivutu lu premiu Nobèl pa chìmica n'to 1990). N'ta stu appròcciu, a sìntisi è pruggittàta o cuntrariu, pattennu di la mulècula obiettivu tunnannu areri. Ogni passaggiu di la retrosìntisi è liatu o succìssivu usannu li spiciàli frecci (, ca signìfica "ca vena di da").