"Usu dû dinamismu funèticu" : Diffirenzi ntrê virsioni

Dâ Wikipedia, la nciclupidìa lìbbira.
Contenuto cancellato Contenuto aggiunto
Riga 131: Riga 131:
== Liami nterni ==
== Liami nterni ==


*[[http://scn.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Circulu#Discussioni d.27ortugraf.C3.ACa|Discussioni supra stu tema ntô Cìrculu]]
*[[Wikipedia:Circulu#Discussioni d.27ortugraf.C3.ACa|Discussioni supra stu tema ntô Cìrculu]]


{{Template:OrtografiaSiciliana}}
{{Template:OrtografiaSiciliana}}

Virsioni dû 20:03, 4 mar 2008

Lu "dinamismu funèticu" è lu nzemi di li mudìfichi funètichi ca succèdinu ntô sicilianu parratu.

Diffusioni

Sti mudìfichi funètichi ca attruvamu a l'urali sunnu diffusi nta tutta la Sicilia ma sunnu diversi secunnu li zoni di l'ìsula. Sapennu chistu, la maiuranza di li littirati siciliani nun usaru lu dinamismu funèticu pi lu sicilianu scrittu.

Asempi

cu-ttìa (cu tìa)

a-fFabbiu (a Fabbiu)

comu si-ghjò unn fussi (comu si jò nun fussi)

e-vvoli (e voli)

pi-gghiri a-cCatania (pi jiri a Catania)

pi-fforza (pi forza)

pi-bberu (pi veru)

u-gnornu (un jornu)

cu-mme frati (cu mè frati)

mPalermu (n Palermu)

ki-vvoi (chi voi)

e-ssulu (e sulu)

all'àutra (a l'àutra)

Sam-Petru (San Petru)

'u-gniri (nun jiri)

com'attia (com'a tìa)

mi susu mpedi (mi susu n pedi)

mmanu (n manu)

e-ppuru (e puru)

n-zishilianu (n sicilianu)

piddaveru (pi daveru)

Sam-Pàulu (San Pàulu)

N-Zishilia (N Sicilia)

unn-zugnu (nun sugnu)

nun-zugnu stancu (nun sugnu stancu)

Dom-Micheli (Don Micheli)

ma a-mmia (ma a mìa)

affaricuntu (a fari cuntu)

unn-mulissi chi (nun vulissi chi)

pi-cchissu (pi chissu)

unn-zunnu (nun sunnu)

San-Numìnicu (San Dumìnicu)

ammia mi piacissi (a mìa mi piacissi)

quarchi-gghiornu (quarchi jornu)

avissum'affari (avìssum'a fari)

ron-miulinu (dôn viulinu)

un-zimmulu (un sìmmulu)

a-mmenu chi (a menu chi)

am'a-ddiri (âm'a diri)

jornu pi-ghiornu (jornu pi jornu)

ddà-gghiusu (ddà jusu)

ccà-bbanna (ccà banna)

ogni-ttantu (ogni tantu)

cchiummegghiu (cchiù mmegghiu)

quarki-kkosa (quarchi cosa)

cchiù-bbeddu (cchiù beddu)

è-pp'iddu (è p'iddu)

ma ch'è-bbeddu (ma ch'è beddu)

si-bbedda (sî bedda)

sù-bbeddi (sù beddi)

tri-ppicciotti (tri picciotti)

dù-ccristiani (dù cristiani)

ecc.

Nu finòminu prisenti nta àutri lingui

Ci voli nutari ca stu finòminu funèticu nun è tìpicu sulu dû sicilianu, pirchì asisti (n misura minuri) nta àutri lingui latini, comu p'asempiu la lingua corsa ca havi la forma:

sammartinu (zoè 'n sicilianu: "babbaluci") ca veni dâ sprissioni corsa "San Martinu" (prununzata "Sam-Martinu").

ecc.

Rifirimenti ca nun ùsanu lu dinamismu funèticu

Rifirimenti ca ùsanu lu dinamismu funèticu

Sicilianu standard usatu ntâ wikipedia

E' ovviu ca usari lu dinamismu funèticu sicilianu ntâ lingua siciliana scritta nun nni facìlita la liggiuta, e n'àutra cosa mpurtanti è ca lu dinamismu funèticu cancia nta arcuni zoni (si pò diri "tri-vvoti" o "tri-bboti", si pò diri "m-barca" o "m-marca", e si pò diri "un-n-jornu" o "un-ciuornu"). Raccumannamu di nun usari lu dinamismu funèticu, e dunca cunzigghiamu di scrìviri "cu tìa", "a Fabbiu", "tri voti", "n varca", "un jornu", ecc. mmeci di scrìviri "cu-ttìa", "a-fFabbiu", "tri-vvoti", "mmarca", "un-n-jornu", ecc.

Liami nterni

Ortografìa siciliana
Usu di l'assimilazzioni cunzunantali dâ «R» | Usu di l'assimilazzioni cunzunantali dâ «R» cu l'apparizzioni di na «I» | Usu di l'addibbuluta dâ «T» | Usu di «BB» mmeci di «B» doppu na vucali | Usu di «GGHI» mmeci di «GLI» | Usu di «GGI» mmeci di «GI» doppu na vucali | Usu di «NZ» mmeci di «NS» | Usu di «ZZ» mmeci di «Z» doppu na vucali | Usu dâ dittungazzioni dâ «A» accintata Usu dâ dittungazzioni dâ «E» accintata | Usu dâ dittungazzioni dâ «O» accintata | Usu dâ «A» davanti a li nessi «SB» e «SC» | Usu dâ «A» davanti a li verbi siciliani | Usu dâ «BB» mmeci dâ «VV» | Usu dâ «CA» mmeci dâ «QUA» | Usu dâ «CHE» mmeci dâ «QUE» | Usu dâ «CHI» mmeci dâ «QUI» | Usu dâ «CH» davanti â «A» «O» «U» | Usu dâ «CH» mmeci dâ «CL» o dâ «CR» | Usu dâ «CH» spagnola pâ «CI» o pâ «CCI» | Usu dâ «CK» mmeci dâ «CCH» | Usu dâ «CK» mmeci dâ «CH» | Usu dâ «C» gutturali mmeci dâ «G» gutturali | Usu dâ «C» duci mmeci dâ «G» duci | Usu dâ «DD» mmeci dâ «LL» | Usu dâ «D» davanti â «R» | Usu dâ «E» sulu quannu è accintata | Usu dâ «GU» | Usu dâ «G» aspra a lu nizziu di li palori | Usu dâ «G» aspra ammenzu di li palori | Usu dâ «G» davanti â «R» | Usu dâ «G» gutturali mmeci dâ «C» gutturali | Usu dâ «G» duci mmeci dâ «C» duci | Usu dâ «H» muta | Usu dâ «H» raffurzativa | Usu dâ «J» nizziali mmeci dâ «BI» nizziali | Usu dâ «J» nizziali mmeci dâ «CHI» nizziali | Usu dâ «J» nizziali mmeci dâ «DI» nizziali | Usu dâ «J» nizziali mmeci dâ «VI» nizziali | Usu dâ «MB» ô nternu dî palori | Usu dâ «ND» ô nternu dî palori | Usu dâ «NV» ô nternu dî palori | Usu dâ «O» sulu quannu è accintata | Usu dâ «RB» pi la «RV» | Usu dâ «R» mmeci dâ «D» | Usu dâ «SB» pi la «SV» | Usu dâ «Ç» pû sonu sicilianu ca veni dû sonu latinu «FL» | Usu dâ «Č» pâ «C» duci | Usu dî custruzzioni virbali cu «aviri» | Usu dî littri duppricati ô principiu dî palori | Usu dî vucali ncerti nta na sìllabba diversa di chidda penùrtima | Usu dî vucali ncerti ntâ penùrtima sìllabba | Usu dû rutacismu dâ «L» doppu la «R» | Usu dû rutacismu dâ «L» ntervucàlica | Usu dâ «J» doppu na vucali | Usu dâ «J» 'n pusizzioni finali | Usu dâ «J» 'n pusizzioni nizziali | Usu dâ «J» doppu na cunzunanti | Usu dâ «J» nta nu dittongu fàusu‎ | Usu dâ «Ï» nta nu dittongu fàusu‎ | Usu dâ «Ü» nta nu dittongu fàusu‎ | Usu dâ «CU» mmeci dâ «QU» | Usu dâ «CU» mmeci dâ «QUI» | Usu dâ «CZ» mmeci dâ «ZZ» | Usu dâ «CZ» mmeci dâ «Z» | Usu di «-ISA» mmeci di «-ISI» | Usu dâ «Ñ» mmeci dâ «GN» | Usu dâ «NY» mmeci dâ «GN» | Usu dâ «NY» mmeci dâ «NGI» | Usu dâ «NJ» mmeci dâ «NGI» | Usu dâ pròtisi nizziali «N» | Usu dâ «CU» mmeci dâ «QUO» | Usu dâ «O» mmeci di «AU» ô nternu di na palora | Usu dâ «RH» pû radduppiamentu dâ «R» nizziali | Usu dâ «RR» pû radduppiamentu dâ «R» nizziali | Nzirzioni di na vucali tra dui cunzunanti | Usu dâ «O» mmeci dâ «UA» ô nternu di na palora | Usu dâ «SR» pâ «STR» | Usu dâ «STCR» pâ «STR» | Usu dâ «THR» mmeci dâ «TR» | Usu dâ «TRH» mmeci dâ «TR» | Usu dâ «STRH» pâ «STR» | Usu dâ «DRH» mmeci dâ «DR» | Usu dâ «DHR» mmeci dâ «DR» | Usu dâ «TŘ» mmeci dâ «TR» | Usu dâ «TTR» mmeci dâ «TR» | Usu dâ «V» a lu nizziu di li palori | Usu dâ «V» nizziali mmeci dâ «B» nizziali | Usu dâ «Y» mmeci dâ «I» 'n pusizzioni finali | Usu dâ «Y» mmeci dâ «J» ntervucàlica | Usu dâ «Y» mmeci dâ «I» ntervucàlica | Usu dâ «CU» mmeci dâ «CHI» | Usu dâ «GH» davanti â «A» «O» «U» | Usu dâ «GG» pû radduppiamentu dâ «G» nizziali | Usu di «GL» mmeci di «GLI» | Usu dâ «NGN» mmeci dâ «GN» | Usu dâ «NH» mmeci dâ «GN» | Usu dâ «NJ» mmeci dâ «GN» | Pirduta dâ «D» ntervucàlica | Raffurzamentu dâ «D» ntervucàlica | Usu dâ «GH» mmeci dâ «GL» o dâ «GR» | Usu di «GLI» mmeci di «GGHI» | Usu dâ «KH» mmeci dâ «C» dura | Usu dâ «KJ» mmeci dâ «CHI» | Usu dâ «KK» mmeci dâ «CCH» | Usu dâ «KK» mmeci dâ «CC» | Usu dâ «RZ» mmeci dâ «RS» | Usu dâ pròtisi nizziali «G» | Usu dâ «BB» mmeci dâ «P» doppu na vucali | Usu dâ «SCI» pâ «STR» | Usu dâ «I» tra dui vucali | Usu dâ «SC» pâ «C» duci | Usu dâ «X» pâ «C» duci | Usu dâ «RR» pâ «RN» | Usu dâ sunurizzazzioni dâ «S» | Usu dî furmi 'n «-ZIA» mmeci dî furmi 'n «-ZA» | Usu dû spustamentu di cunzunanti | Usu dâ «DD» o dâ «GGH» | Usu dâ «ZZ» ô principiu di na palora | Usu dâ «DD» ô principiu di na palora | Usu dâ «BB» ô principiu di na palora | Usu dî participi passati nun cuntratti | Usu dû rutacismu dâ «L» tra cunzunanti e vucali | Usu dû radduppiamentu cunzunànticu doppu lu prifissu «suvra» o «supra» | Usu dû radduppiamentu cunzunànticu doppu na vucali «accintata» ntô nternu di na palora | Usu dû radduppiamentu cunzunànticu doppu na vucali nun «accintata» ntô nternu di na palora | Usu dû radduppiamentu cunzunànticu doppu lu prifissu «da» | Usu dû suffissu sicilianu «-iscu» ca veni dû latinu «-iscus» | Usu dî vucali finali accintati | Usu dâ «ZH» mmeci dâ «Z» | Usu dâ «-ZI-» ca veni dû latinu «-GI-» | Usu dâ «-CE-» ca veni dû latinu «-CE-» | Usu dâ «-ZI-» ca veni dû latinu «-TI-» | Usu dâ «-CI-» ca veni dû latinu «-CE-» | Usu dâ «-ZI-» ca veni dû latinu «-CI-» | Usu dâ «-CI-» ca veni dû latinu «-TI-» | Usu dâ «-ZI-» ca veni dû latinu «-CE-» | Usu dâ «-CI-» ca veni dû latinu «-CI-» | Usu dâ «V» mmeci dâ «B» ô nternu di na palora | Usu dâ «ZZ» mmeci dâ «CCI» | Usu dâ «SCI» mmeci dâ «SS»‎ | Usu di l'ènclisi nizziali | Usu di l'assimilazzioni dâ «DR» n «RR» | Usu di «-MMIR-» ca veni dû latinu «-MBR-» | Usu di «-NNIR-» ca veni dû latinu «-NDR-» | Usu dâ «MP» mmeci dâ «NF» | Usu dâ «L» mmeci dâ «R» | Usu di l'assimilazzioni dâ «RD» n «RR» | Usu dâ «RR» pâ «NR» | Usu dâ «CO» mmeci dâ «QUO» | Usu dû prifissu custanti «CUN» davanti â «J» o davanti â «I» | Usu di «-NG-» o «-NC-» pû nessu latinu «-NG-» | Usu dû dinamismu funèticu | Usu di «HI» mmeci dâ «J» doppu la vucali «I» | Pirduta dâ «U» ô principiu dî palori