"Nfurmàtica" : Diffirenzi ntrê virsioni
n robot Aggiungo: ar, bat-smg, gv, is, lt, mk, nds-nl, sq, vec, yo, zh-min-nan, zh-yue Tolgo: ml, su Modifico: cs, el, es, iu, sk, sr, sv |
n robot Aggiungo: fo, lad, ug Modifico: ja, vec |
||
Riga 34: | Riga 34: | ||
[[fa:علم رایانه]] |
[[fa:علم رایانه]] |
||
[[fi:Tietojenkäsittelytiede]] |
[[fi:Tietojenkäsittelytiede]] |
||
[[fo:Teldufrøði]] |
|||
[[fr:Informatique]] |
[[fr:Informatique]] |
||
[[fur:Informatiche]] |
[[fur:Informatiche]] |
||
Riga 50: | Riga 51: | ||
[[it:Informatica]] |
[[it:Informatica]] |
||
[[iu:ᑐᓴᐅᒪᖃᑦᑕᐅᑎᔾᔪᑎᓂᒃ ᐊᐅᓚᑦᑎᔩᑦ/tusaumaqattautijjutinik aulattijiit]] |
[[iu:ᑐᓴᐅᒪᖃᑦᑕᐅᑎᔾᔪᑎᓂᒃ ᐊᐅᓚᑦᑎᔩᑦ/tusaumaqattautijjutinik aulattijiit]] |
||
[[ja: |
[[ja:計算機科学]] |
||
[[jbo:samske]] |
[[jbo:samske]] |
||
[[ko:전산학]] |
[[ko:전산학]] |
||
[[la:Informatica]] |
[[la:Informatica]] |
||
[[lad:Informatika]] |
|||
[[lb:Informatik]] |
[[lb:Informatik]] |
||
[[li:Informatica]] |
[[li:Informatica]] |
||
Riga 76: | Riga 78: | ||
[[tl:Agham pangkompyuter]] |
[[tl:Agham pangkompyuter]] |
||
[[tr:Bilişim bilimi]] |
[[tr:Bilişim bilimi]] |
||
[[ug:بیلگیسايار مۈھەندیسلیغی]] |
|||
[[uk:Інформатика]] |
[[uk:Інформатика]] |
||
[[vec: |
[[vec:Enformàdega]] |
||
[[vi:Khoa học máy tính]] |
[[vi:Khoa học máy tính]] |
||
[[yo:Informatics (Ifitonileti)]] |
[[yo:Informatics (Ifitonileti)]] |
Virsioni dû 18:07, 18 giu 2007
La nfurmàtica eni la scienza chi tratta dî computer, ntê sò aspetti di supportu fìsicu o hardware e di prugrammazzioni e appricazzioni o software. Â basa dâ scienza nfurmàtica eni lu trattamentu dâ nfurmazzioni ntisa comu cuntinutu di tramissiuni di prucessi lòggici matimàtici basati supra l' aritmètica binaria e appricati supra li circùiti alittrònici dî computer tràmiti micruscòpici ntirruttura chi gistìscinu lu cuntattu (1) o lu distaccu (0), aggricati a miliuna ntê microprucissura.
Nisciuta ntâ secùnna parti dû Sèculu XX, la nfurmàtica si sviluppau assai a partiri di l'anni 1980, chi vìttiru la pruduzzioni nnustriali di computer e appricazzioni, grazzî a nnustrî comu Microsoft, Apple, IBM e àutri.
Oi la nfurmàtica si sviluppa assai cu internet e li sò appricazzioni, chi s'hannu diffunnutu pi tuttu lu munnu di na manera assai capillari.